Lietuvos Vyriausybės inicijuotą tarptautinį konkursą „Ateities mokykla Ukrainai“ laimėjęs projektas tapo atviro naudojimo („open source“) projektu. Jis yra prieinamas visiems Ukrainos mokyklų atstatymo procese dalyvaujantiems partneriams. Skaičiuojama, kad Ukrainoje dėl karo sunaikinta ar smarkiai apgadinta apie 1600 mokyklų, todėl šaliai reikalinga greitai pritaikoma architektūrinė sistema.
Projektą, kurio tikslas – sukurti lengvai pritaikomą ir pakartojamą architektūrinį mokyklos modelį, Lietuva, bendradarbiaudama su Ukraina, inicijavo dar 2023 metais. Programą Lietuvoje įgyvendina Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), o projekto partneriai yra Ukrainos atstatymo agentūra ir Lietuvos architektų sąjunga. Projektas finansuotas Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo lėšomis.
Pirmoji mokykla bus atsatyta Žytomyro srityje
Pirmasis mokyklos atstatymo projektas jau suplanuotas įgyvendinti Žytomyro srityje.
„Atstatyti mokyklą reiškia atkurti pasitikėjimą. Ukrainoje rekonstrukcija nėra vien pastatai – tai stabilumo grąžinimas, mokymosi tęstinumas ir ateities perspektyvų jauniems žmonėms suteikimas“, – įsitikinęs studijos įkūrėjas, architektas Alessandro Scandurra.
„Scandurra Studio“ sukūrė techninį švietimo įstaigos projektavimo vadovą. Šis dokumentų rinkinys apibrėžia architektūrinius principus, techninius standartus ir projektavimo taisykles, kurios leis pakartoti mokyklos modelį skirtingose vietose.
Sistema apima: architektūrinius principus ir kompozicinius kriterijus, konstrukcijų, medžiagų ir inžinerinių sistemų standartus, funkcinius planavimo sprendinius, pagrindinius parametrus ir matmenis, taisykles, leidžiančias projektą adaptuoti skirtingiems kontekstams.
Projektas remiasi „Design for Disassembly“ principu ir naudoja prefabrikuotus (surenkamus iš dalių, iš anksto pagamintų gamykloje) elementus. Tokia sistema trumpina statybų laiką ir mažina anglies dioksido emisijas.
Architektūrinė koncepcija leidžia lanksčiai formuoti vidaus erdves – nuo pavienių klasių iki viso mokyklos komplekso. Projekte numatytos mokymosi ir laisvalaikio erdvės, civilinės saugos zonos. Koridoriai tampa aktyviomis erdvėmis – jie gali virsti į neformalaus mokymosi ir bendravimo vietas. Vidiniai kiemai transformuojasi į bendras žalias erdves, kuriose mokymasis vyksta stebint gamtą.
Ateities mokykla nebėra tik klasės ir koridoriai
„Rengdami Ukrainai tipologinį mokyklos modelį atidžiai studijavome tarptautinius pavyzdžius – nuo sistemų, kurios pakeitė tūkstančius mokyklų, iki eksperimentinių projektų, kur erdvė veikia kaip atvira mokymosi laboratorija. Ši patirtis leido sukurti ne tik pakartojamą, bet ir augti galintį atvirą karkasą – lankstų, įtraukiantį ir pritaikomą skirtingoms teritorijoms. Manome, kad ugdymo inovacija neįmanoma be erdvės inovacijos“, – sako Alessandro Scandurra.
Šiandien Ukraina mokyklas atstato iš būtinybės, tačiau naujų mokyklų statyba svarbi visai Europai. Lietuva pastaraisiais metais taip pat intensyviai investuoja į naujus švietimo pastatus. Vien Vilniuje per artimiausius trejus metus planuojama pastatyti 9 naujas mokyklas ir darželius, kuriuose bus ugdoma apie 4300 vaikų.
Architektai, atsižvelgdami į jaunosios kartos poreikius, imasi naujų sprendimų. „Scandurra Studio“ mokyklą mato ne kaip uždarą instituciją, o kaip pilietinę infrastruktūrą, kuri yra atvira ir prisitaikanti erdvė. Tai nebe tradicinė klasių ir koridorių sistema, o dinamiškas erdvių tinklas, kuris gali prisitaikyti prie naujų mokymosi formų ir tarpdisciplininio ugdymo.
Ukrainai pritaikytas prototipas iliustruoja, kaip švietimo įstaigų atkūrimas gali stiprinti bendruomenes bei kurti ryšius tarp architektų, mokinių ir valstybės.
