Sekite 15min Google
„Vilniaus miesto savivaldybė laikosi pozicijos, kad valstybinės kalbos mokymasis yra viena svarbiausių priemonių, padedanti naujiems gyventojams iš užsienio integruotis sostinėje“, – komentare BNS teigė savivaldybė.
„Mokant valstybinės kalbos pagrindus, atsiveria daugiau galimybių lengviau gauti ne tik viešąsias, bet ir privačias paslaugas. Ilgainiui dėl stipresnės integracijos į vietos bendruomenę tarp užsieniečių, mokančių lietuvių kalbą, auga ir pasitenkinimas miestu ir jo teikiamomis paslaugomis“, – tvirtino ji.
BNS rašė, kad Vilniaus miesto savivaldybė praėjusią savaitę pranešė, kad nebepriims gyventojų prašymų ir skundų rusų kalba raštu. Informacija šia ir kitomis ne ES valstybių kalbomis bus teikiama žodžiu, jei jas mokės konkretus darbuotojas.
Rusų kalbos taip pat atsisakyta interneto svetainėje bei administracijos klientų eilių valdymo sistemoje.
Sostinės mero Valdo Benkunsko teigimu, šis sprendimas yra nuoseklios savivaldybės vykdomos politikos dalis.
Dėl kokių priežasčių priimtas toks sprendimas suabejojo premjeras Mindaugas Sinkevičius ir demokratų pirmininkas Virginijus Sinkevičius, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, kad tokios iniciatyvos skatina atskirtį.
Savo ruožtu parlamento vadovas J. Olekas teigė, kad sostinei reikia rasti kompromisą atvykstančius ukrainiečius ir baltarusius priimti jų kalba bei plėsti galimybes išmokti lietuvių kalbą.
Pritarimą Seimo pirmininko pozicijai išreiškė Baltarusių tėvų asociacija Lietuvoje.
„Jei savivaldybė su baltarusiais bendrauja jų kalba, tai turėtų būti baltarusių, o ne rusų kalba“, – feisbuke šią savaitę rašė asociacija.
„Kartu Baltarusijos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, reikia mokytis lietuvių kalbos, ypač vaikams. Norime, kad jie laisvai kalbėtų lietuviškai ir taptų visaverte Lietuvos visuomenės dalimi. Todėl svarbu plėsti galimybes mokytis baltarusių kalba, kartu užtikrinant kokybišką lietuvių kalbos mokymąsi. Baltarusių kalba padeda išlikti baltarusiais. Lietuvių kalba – tapti Lietuvos visuomenės dalimi“, – rašoma pranešime.
Asociacija taip pat nurodė, jog prireikus yra pasirengusi nemokamai padėti Vilniui išversti interneto svetaines, formas ir informacines sistemas į baltarusių kalbą.
Kaip skelbė BNS, savivaldybė praėjusią savaitę taip pat pranešė plečianti lietuvių kalbos mokymosi galimybes užsienio kilmės gyventojams. Šiemet nemokamuose kursuose ir nuotoliniuose mokymuose planuojama apmokyti daugiau kaip tūkstantį žmonių, o tam skirtas papildomas 300 tūkst. eurų finansavimas.
Be to, rudenį sostinėje pradės veikti kalbos klubai, kurie reguliariai veiks skirtingose miesto vietose. Iki šių metų pabaigos planuojama, kad Vilniuje gyvenantys užsieniečiai galės savarankiškai mokytis lietuvių kalbos tam skirtoje mokymosi platformoje.