Teisėjų kolegijos nuomone, kalėdamas tokiomis sąlygomis (mažo ploto kamerose; esant netinkamai aplinkos temperatūrai (drėgmei), kamerų apšvietai), H.Daktaras patyrė esminius nepatogumus ir dvasines kančias, kurios viršijo įprastus kalinimo lemiamus suvaržymus.
Nepaisant to, teismo sprendimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui buvo sutrikdyta sveikata. Todėl teismas padarė išvadą, kad tarp H.Daktaro sveikatos būklės ir Kalėjimų departamento veiksmų nėra priežastinio ryšio, ir likusią jo skundo reikalavimų dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Be to, dalis H.Daktaro advokatų parengto skundo teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo suformuluota praleidus senaties terminą, tad, spręsdamas šios žalos priteisimo pagrįstumą ir teisėtumą, teismas vertino ir analizavo atsakovės veiksmus tik nuo 2010 metų rugpjūčio pabaigos.
H.Daktaras skųsdamasis teismui dėl prastų kalinimo sąlygų norėjo prisiteisti milijoną litų žalos atlyginimo bei reikalavo būti perkeltas į kitą kalėjimą.
Pareiškėjas skundėsi, kad 4 metus yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime itin prastomis, neatitinkančiomis higienos normų sąlygomis, dėl kurių patiria neigiamų išgyvenimų, pašlijo sveikata.
