2025 m. sausį A.Gedvilo asmeninėn nuosavybėn perėjo du įmonei „Soltekana“ priklausę nekilnojamojo turto objektai: daugiau nei šimto kvadratinių metrų komercinės patalpos Šiaulių centre, kuriose veikia „Gintarinė vaistinė“, ir didžioji dalis beveik keturių hektarų sklypo Aukštadvario regioniniame parke. Registrų centro dokumentuose abiem atvejais nurodytas tas pats sandorio pagrindas – skolos padengimas.
Tačiau 15min Tyrimų ir „Sienos“ išanalizuotuose dokumentuose nepavyko rasti duomenų, kurie paaiškintų, kada, kokio dydžio ir kokiu pagrindu tokia bendrovės skola politikui galėjo atsirasti. Jos nematyti nei A.Gedvilo turto, nei privačių interesų deklaracijose.
Su žurnalistų surinkta informacija susipažinusi Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė tai pavadino galima „dirbtine struktūra“ ir pridūrė, kad teisėsaugai tai turėtų sukelti įtarimų.
„Raudonos lemputės dega. Ir, visų pirma, tai turėtų būti aktualu Mokesčių inspekcijai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, nes čia kalbame apie galimą pinigų plovimą“, – teigė ekspertė.
Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys A.Gedvilas atsisakė žurnalistams paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis sūnaus bendrovėje atsirado ši skola. Klausimus apie jo deklaruojamą turtą ir paskolas parlamentaras pavadino visuomenei „neaktualiais“.
„Nesiruošiu niekam aiškintis. Išsiaiškinom pakankamai. Turiu veiklos, gražus vasaros laikas ir turbūt grįžinėti nėra jokios prasmės“, – 15min teigė A.Gedvilas.
Į klausimą, kaip įmonėje atsirado skola politikui, neatsakė ir dar pernai įmonei vadovavęs A.Gedvilo patėvis Kostas Zubavičius.
„Tam yra buhalteriai ir palikite senelį ramybėje“, – teigė jis.
Įmonės turtas – politiko rankose
Tai ne pirmas kartas, kai žurnalistams kyla klausimų dėl A.Gedvilo šeimos turto ir jo sąsajų su sūnui priklausančia bendrove „Soltekana“.
2016 metais „Soltekana“ gavo beveik 1,5 mln. eurų už dviejų degalinių pardavimą „Jozitai“. Šis sandoris ir vėliau Gedvilų šeimos rankose atsidūręs turtas jau buvo nagrinėti ankstesniame „Sienos“ tyrime. Šiemet po paviešintos pastarosios informacijos teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto praturtėjimo, o įmonė buvo pradėta likviduoti.
Dabar paaiškėjo dar vienas reikšmingas A.Gedvilo turto padidėjimas, kurio šaltinis – ta pati politiko sūnui Kristijonui Gedvilui priklausiusi bendrovė „Soltekana“. Įmonė, kuri 2025 m. ataskaitose nurodė, kad verčiasi nekilnojamojo turto nuoma ir valdymu, po sandorių su A.Gedvilu liko be nekilnojamojo turto.
Pirmasis „Soltekanos“ A.Gedvilui perleistas objektas – komercinės patalpos Vytauto gatvėje Šiaulių centre. Gedvilų šeimos rankose šis turtas yra jau daugiau kaip tris dešimtmečius.
Dar 1994 metais A.Gedvilas čia įsigijo du gyvenamuosius butus, kuriuos po kelerių metų pardavė savo valdomai bendrovei „Aidma“. Registrų centro duomenimis, įmonė politikui už juos sumokėjo apie 180 tūkst. litų (52 tūkst. eurų).
Vėliau „Aidma“ butus sujungė, pakeitė jų paskirtį į komercinę, o 2015 metais, vykstant A.Gedvilo ir jo pirmosios žmonos skyryboms, pardavė juos politiko sūnaus valdomai „Soltekanai“. Sandorio kaina siekė apie 57 tūkst. eurų.
Patalpas perėmusi „Soltekana“ jas išnuomojo „Gintarinei vaistinei“, todėl šis nekilnojamasis turtas bendrovei ilgus metus generavo nuomos pajamas.
Antrasis „Soltekanos“ turėtas objektas buvo visai kitoks – beveik keturių hektarų sklypas su senos sodybos pastatais Žuklijų kaime, Aukštadvario regioniniame parke.
Registrų centro duomenimis, šį turtą 2022 metais beveik už 160 tūkst. eurų vienu sandoriu įsigijo trys pirkėjai – „Soltekana“, A.Gedvilas ir jo žmona Andželika Gedvilienė. Duomenys neatskleidžia, kokią konkrečiai pirkimo kainos dalį sumokėjo kiekvienas iš jų.
Tačiau kiti finansiniai duomenys leidžia spręsti, kad didžiausia investicijos dalis teko būtent bendrovei. Tais metais A.Gedvilo ir jo žmonos deklaruojamo nekilnojamojo turto vertė padidėjo maždaug po 17,5 tūkst. eurų, o „Soltekanos“ ilgalaikio materialiojo turto vertė – beveik 154 tūkst. eurų.
Praėjus mažiau nei trejiems metams „Soltekanai“ priklausiusi sklypo dalis kartu su komercinėmis patalpomis Šiauliuose atsidūrė A.Gedvilo asmeninėje nuosavybėje, o bendrovė, kaip rodo jos finansinės ataskaitos, liko be nekilnojamojo turto. „Soltekanos“ ilgalaikio materialiojo turto vertė nuo maždaug 194 tūkst. eurų nukrito iki nulio.
Registrų centro duomenys atskleidžia ir kitą svarbią detalę: A.Gedvilas už šiuos nekilnojamojo turto objektus įmonei nemokėjo – „Soltekana“ juos politikui perleido kaip atsiskaitymą už skolą.
Nedeklaruota skola ar dirbtina struktūra?
Užuominos apie A.Gedvilo gautiną paskolą nėra nė vienoje iš turto deklaracijų nuo 2019 metų, kai jis dirbo Vilniaus miesto taryboje. Apie tokį finansinį ryšį neužsimenama ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) teiktose A.Gedvilo privačių interesų deklaracijose, o Mokesčių inspekcijos duomenimis, įmonė nebuvo deklaravusi jokios paskolos, gautos iš A.Gedvilo.
Valstybinė mokesčių inspekcija „Sienai“ patvirtino, kad valstybės politikai ir tarnautojai metinėse turto deklaracijose privalo nurodyti gautas ir suteiktas paskolas, kurių suma viršija 1,5 tūkst. eurų.
LBAA prezidentė 15min D.Čibirienė sakė, kad Mokesčių inspekcija turėtų tikrinti – iš kur atsirado ši skola ir ar ji apskritai buvo tikra.
„Turint tokią informaciją VMI turėtų užsidegti raudonos vėliavėlės, kad mums reikia patikrinti šio asmens finansus – ar galimai nedeklaruotos paskolos tikrai turėjo būti deklaruotos, ar tai buvo paskolos, ar įsipareigojimai pagal civilines paslaugų sutartis, ar tie įsipareigojimai buvo tikri“, – teigė D.Čibirienė.
Visgi ekspertei, vertinant įmonės turto perleidimo aplinkybes A.Gedvilui, kilo įtarimas, kad tai gali būti dirbtinė struktūra, siekiant finansinės naudos.
„Kai matai tokią struktūrą, tai supranti, kad ji yra dirbtina (...) Dirbtinos struktūros kuriamos dėl to, kad gautų daugiau pinigų, kad nesumokėtų mokesčių arba gautų daugiau pinigų“, – komentavo ji.
A.Gedvilas: „Neaktualus klausimas visuomenei“
Pirmuosius klausimus apie „Soltekanos“ įsiskolinimus žurnalistai politikui uždavė dar šių metų vasarį, bet tąkart parlamentaras į detales nesileido.
„Kadangi viena iš šalių nėra viešas asmuo, šio sandorio detalių negaliu atskleisti, o privalomas operacijas deklaruosiu suėjus terminui tai padaryti“, – „Sienai“ teigė A.Gedvilas.
Šiemet paskelbus naujausias „Soltekanos“ finansines ataskaitas, kuriose paaiškinimų apie įmonės ir parlamentaro tarpusavio įsiskolinimus taip pat nėra, „Siena“ darkart kreipėsi į A.Gedvilą su prašymu paaiškinti skolos kilmę ir sandorio pagrįstumą.
Tačiau šįkart politikas atsisakė pateikti bet kokius komentarus. Vienintelis atsisakymo motyvas – tai, kad klausimus užduoda „Sienos“ žurnalistai.
„Kadangi jūs neobjektyviai ir nepilnai, o tendencingai pateikėte informaciją, aš jums komentaro neturiu“, – teigė A.Gedvilas.
Tuos pačius klausimus mėgino užduoti ir 15min, tačiau politikas ir vėl teigė nieko nekomentuosiąs. Šįkart nurodė jau kitą motyvą – esą klausimai apie jo deklaruojamą turtą ir paskolas – „neaktualus klausimas visuomenei“.
Deklaracijoje – tik dalis turto prieaugio
Po „Soltekanos“ turto perdavimo pasikeitė ir A.Gedvilo deklaruojamo nekilnojamojo turto vertė. Tačiau pokytis buvo gerokai mažesnis, nei būtų galima tikėtis vertinant politikui perduotą turtą.
2025 metų deklaracijoje A.Gedvilas nurodė maždaug 70 tūkst. eurų didesnę nekilnojamojo turto vertę nei metais anksčiau.
Vien „Soltekanos“ perduotų komercinių patalpų Šiaulių centre vidutinė rinkos vertė, Registrų centro duomenimis, gali siekti apie 85 tūkst. eurų. Be jų, politikui atiteko ir bendrovei priklausiusi maždaug 3,5 hektaro žemės sklypo dalis Aukštadvario regioniniame parke, už kurį bendrovė ir A.Gedvilas prieš kelerius metus paklojo beveik 160 tūkst. eurų.
Tačiau A.Gedvilo deklaruojamų žemės sklypų vertė, palyginti su ankstesniais metais, išvis nepasikeitė.
Todėl vien iš politiko deklaracijos nėra aišku, kaip joje atsispindėjo visas iš „Soltekanos“ perimtas turtas.
Vykstant FNTT tyrimui – įmonių likvidavimas
Šių metų kovą, reaguodama į „Sienos“ paskelbtą tyrimą apie A.Gedvilo įsigytą prabangų būstą Vilniuje, prestižiniame Valakampių mikrorajone, Generalinė prokuratūra paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto praturtėjimo.
Žurnalistų surinktais duomenimis, A.Gedvilo kontroliuota, degalais prekiavusi įmonė „Aidma“ finansavo prabangios rezidencijos, kurioje turėjo veikti įmonės biuras, statybas, tačiau galiausiai ji atsidūrė Gedvilų šeimos rankose.
Anot prokuratūros, tyrimas pradėtas siekiant atskleisti „ar Seimo nario Aido Gedvilo ir vienos uždarosios akcinės bendrovės atsakingų asmenų veiksmais įgyjant ir perleidžiant Vilniuje esančio nekilnojamąjį turto dalį nebuvo padarytos nusikalstamos veikos“.
Netrukus po naujienų apie ikiteisminio tyrimo pradžią, A.Gedvilo šeima pradėjo dviejų „Sienos“ tyrime figūravusių įmonių – „Aidmos“ ir „Soltekanos“ – likvidavimą.
A.Gedvilas tvirtina nenusižengęs jokiems įstatymams. Visgi parlamentaras taip ir neatsakė į didelę dalį „Sienos“ klausimų, susijusių su jo ir jo šeimos turto kilme.






