Vedybų sutartis – tai sutuoktinių susitarimas, kuris nustato jų turtines teises ir pareigas esant jiems susituokus, taip pat nutraukus santuoką ar gyvenant atskirai, informuoja Teisingumo ministerija. Ji gali būti sudaroma tik dėl turtinių sutuoktinių tarpusavio santykių, t. y., dėl turto tvarkymo, tarpusavio išlaikymo, dalyvavimo tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, bet ir dėl turto padalijimo būdo ir tvarkos, jei santuoka nutraukiama. Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad turtas įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Gali būti sudaromos dviejų rūšių sutartys: ikivedybinė sutartis ir povedybinė sutartis. Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, tuo tarpu povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Vedybų sutartis turi būti sudaroma raštu ir patvirtinta notaro.
Notarinis atlyginimas už vedybinės sutarties patvirtinimą gali svyruoti nuo 100 iki 300 Lt atsižvelgiant į sutarties sudėtingumą ir apimtį. Vedybų sutartims yra nustatyta privaloma teisinė registracija, t. y., vedybų sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti vedybų sutarčių registre, kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga.
Prašymą įregistruoti vedybų sutartį, asmeniškai arba paštu, gali pateikti vienas iš sutuoktinių ar jų įgalioti asmenys. Asmuo, pageidaujantis įregistruoti vedybų sutartį registre, registro tvarkymo įstaigai turi pateikti prašymą įregistruoti vedybų sutartį vedybų sutarčių registre, pačią vedybų sutartį ir kitus reikalingus dokumentus. Svarbu yra tai, kad įregistruota vedybų sutartis gali būti keičiama tik teismo leidimu.
Vedybų sutartis baigiasi nutraukus santuoką arba sutuoktiniams pradėjus gyventi atskirai. Jos nutraukimas, kaip ir sudarymas, turi būti registruojamas vedybų sutarčių registre.
