„Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso įstatymą dėl baudžiamosios bylos dokumentų kopijų darymo bylą nagrinėjant teisme“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Apeliacinio teismo sprendimas – neskundžiamas.
Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 7 dieną buvo atmetęs V.Gapšio prašymą dėl galimybės pasidaryti bylos kopijų.
„Bylą nagrinėjant apygardos teisme kaltinamojo V.Gapšio advokatui buvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau atsisakyta leisti pasidaryti baudžiamosios bylos medžiagos kopijas, nes gynėjo nurodytuose baudžiamosios bylos lapuose yra duomenų, gautų panaudojus Kriminalinės žvalgybos įstatyme (KŽĮ) nurodytus informacijos rinkimo būdus ir priemones, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
– Apygardos teismas vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 181 straipsniu, kuris taikomas ikiteisminio tyrimo metu (dėl proceso dalyvių teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga), o ne straipsniu, kuris taikomas bylą nagrinėjant teisme (BPK 237 straipsnis).“
Pagal BPK, kaltinamieji ir jų gynėjai teisme gali susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir daryti jos išrašus ar kopijas, išskyrus atskirai saugomus asmens duomenis.
„Draudimai susipažinti ar daryti baudžiamojoje byloje pateiktų dokumentų išrašus ar kopijas gali būti taikomi, remiantis kitais įstatymais, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu ir panašiai, – rašoma apeliacinio teismo nutartyje.
Kaltinamojo V.Gapšio gynėjo prašyme nurodyta baudžiamosios bylos medžiaga, kurios kopijas prašoma leisti pasidaryti, nėra saugoma atskirai nuo kitos baudžiamosios bylos medžiagos.
– Kaltinamojo V.Gapšio gynėjo prašyme nurodyta baudžiamosios bylos medžiaga, kurios kopijas prašoma leisti pasidaryti, nėra saugoma atskirai nuo kitos baudžiamosios bylos medžiagos.
Kituose teisės aktuose nenustatytas draudimas daryti dokumentų, gautų panaudojant KŽĮ nurodytus informacijos rinkimo būdus bei priemones ir panaudotų teismui nagrinėti perduotoje baudžiamojoje byloje, kopijas.
Taip pat skundą nagrinėjančiam teismui nepateikta duomenų, kad baudžiamosios bylos medžiagos kopijų darymas trukdytų bylą nagrinėti teisme.“
Liudijo teisme
Ketvirtadienį V.Gapšys Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijai pateikė parodymus. Kaltinimus buvęs Darbo partijos vicepirmininkas neigė, sakė regintis prokurorų sąmokslą.
Bylos duomenimis, V.Gapšiui kyšiai buvo perduoti už pažadą paveikti politikus, kad šie pateiktų bei balsuotų už sprendimus svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo, Pelno mokesčio įstatymų projektus, dėl 169 300 000 eurų vertės viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“.
Prokurorai įsitikinę, kad V.Gapšiui kyšiai perduoti už pažadą paveikti tuometinę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, jog būtų priimti koncernui palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.
Kaltinimuose taip pat teigiama, jog V. Gapšiui kyšiai taip pat perduoti už pažadą paveikti sprendimą dėl tuometinio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos palikimo šiose pareigose dar vienai kadencijai, taip pat už pažadą paveikti frakcijos narius nulemiant Ignalinos atominės elektrinės skelbiamų viešųjų pirkimų rezultatus.
Kaltinime nurodoma, kad už kyšį V.Gapšys žadėjo paveikti ir Seimo sveikatos komiteto pirmininkę dėl R.Kurlianskio nurodyto kandidato skyrimo į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.
Su kaltinamojo parodymais galite susipažinti čia.
