„Jeigu leistų mūsų finansinės galimybės, žinoma, reikėtų pritarti, kad valstybei nereikėtų reputacine prasme patirti tokių dalykų kaip neišskridimas dėl lėktuvo gedimo. Tai yra nepasididžiavimas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V.Pranckietis.
Anot jo, kol kas tokių lėšų nenumatyta, be to, reikėtų atlikti ekonominio naudingumo skaičiavimus.
„Reikėtų įvertinti finansiškai ir galimybes, ir poreikį“, – pabrėžė parlamento vadovas.
Anot jo, skaičiuojant reikia įvertinti ir tai, kiek patiriama išlaidų, kai sudegus orlaiviui, staiga tenka keisti planus.
„Dabar premjero delegacija negrįžusi. Iš karto prisidėjo dienpinigiai, nakvynpinigiai, viešbučiai, lėktuvai, kiti dalykai“, – sakė V.Pranckietis.
-
Prezidentūra teisinasi dėl atšauktos kelionės į Latviją: mašina spėję nebūtume
-
Saulius Skvernelis įstrigo Briuselyje: vėl sugedo orlaivis „Spartan“
-
Į Briuselį siunčiama Karinių oro pajėgų technikų komanda, kuri remontuos „Spartan“
-
Ministras: „Spartano“ gedimai atitinka egzistuojančias technines normas
Jis pats teigė į užsienio komandiruotę niekada neskridęs Karinių oro pajėgų lėktuvu „Spartan“.
Sekmadienį dėl gedimo į Rygą nenuskaidrinęs prezidentės Dalios Grybauskaitės kariuomenės orlaivis „Spartan“ pirmadienį vėl sugedo Briuselyje. Čia įstrigo į Lietuvą su delegacija planavęs grįžti premjeras Saulius Skvernelis.
