Įstatymas numato, kad prezidentui valstybė suteikia rezidenciją Vilniuje, specialios paskirties lėktuvą ir du automobilius, padengia atstovavimo išlaidas šalies viduje ir lankantis užsienio valstybėse.
Pagal tarptautinę diplomatinę praktiką atsiskaitytinai, taip pat 19,39 procento šalies vadovo mėnesinio darbo užmokesčio – šiuo metu apie 1930 eurų – neatsiskaitytinai kas mėnesį).
Prezidentui ir jo šeimos nariams teisės aktų nustatyta tvarka skiriama bei užtikrinama apsauga.
Seimo pirmininkui, be VAT apsaugos, visą parą taip pat priklauso tarnybinis automobilis su vairuotoju.
Reprezentacijos išlaidoms apmokėti kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio – šiuo metu tai sudaro apie 1334 eurų – sumą.
Kas mėnesį kompensuojama ir 0,32 VMDU – apie 533 eurai – už naudojimąsi tarnybiniu telefonu.
Parlamento vadovui taip pat suteikiamas butas Seimo viešbutyje Gedimino prospekte.
Vyriausybės atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti gali būti sudaromas Ministro pirmininko fondas, kuriam kiekvieną mėnesį skiriama iki vieno VMDU – apie 1667 eurų.
Premjerui numatyta ir rezidencija Turniškėse, išlaikoma iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės biudžete skiriamų lėšų.
Į rezidenciją – tik per remontą namuose
Ne visas šis valstybės garantuojamas aprūpinimas tinka ar patinka šalies vadovams.
Tarkime, G.Nausėda, nors iš pradžių žadėjo, taip ir nepersikraustė į rezidenciją Turniškėse.
Jam pastatas „alsuoja buvusiu laiku“.
Nors Vyriausybės vadove tapusi I.Šimonytė persikraustė į premjero rezidenciją, jos pirmtakai noru palikti namus ir apsigyventi ten netryško.
Beveik ketverius metus iki 2021 metų pastatas stovėjo tuščias, mat buvusio premjero Sauliaus Skvernelio šeima jame negyveno.
Rezidencijoje trumpam ji buvo apsistojusi, kai S.Skvernelio nuosavuose namuose vyko remontas.
Jo pirmtakas Algirdas Butkevičius ten atsikraustė įpusėjus kadencijai, kai rezidencija buvo suremontuota.
Tiesa, ir jis aiškino, kad mieliau liktų savo bute.
