Ženkliausi neigiami pokyčiai – Aukštaitijoje ir dalyje Dzūkijos, stabiliausia eglynų būklė išlieka vakarinėje šalies dalyje. Krosnos ir Žeimenos girininkijose nudžiūvo visos monitoringo metu stebėtos eglės.
Valstybinė miškų tarnyba (VMT) skelbia, kad viena didžiausių grėsmių eglynams – sutapę du faktoriai: dėl tinkamų klimato sąlygų pagausėjusi žievėgraužio tipografo populiacija ir nusilpusios eglės. Tuomet susidaro itin pavojinga kombinacija ir medynai tampa lengvu taikiniu, o kenkėjų plitimas gali įgauti masinį mastą.
Krosnos ir Žeimenos girininkijose nudžiūvo visos monitoringo metu stebėtos eglės.
Nuo 2024 metų VMT Miško sanitarinės apsaugos specialistai visoje Lietuvoje nuolat stebi 23 tyrimo barelius. Tyrimams pasirinkti sveiki, tačiau jau brandą pasiekę eglynai, kurie laikomi jautriausiais žievėgraužio pažeidimams.
Dar 2024-ųjų pavasarį situacija atrodė optimistiškai – beveik 90 proc. stebėtų eglių buvo visiškai sveikos. Tačiau per dvejus metus vidutinė eglynų būklė pablogėjo daugiau nei viena kategorija. Daugelio medžių lajos išretėjo, padidėjo defoliacija, dalis medžių akivaizdžiai nusilpo.
Per stebėjimo laikotarpį: 17 proc. eglių nudžiūvo; maždaug penktadalio medžių būklė pablogėjo; tik kiek daugiau nei pusės eglių būklė liko nepakitusi.
-
Fiksuota rekordinė eglynų kenkėjo žievėgraužio tipografo populiacijos gausa
-
Sausros padariniai miškuose – nustatyta didžiausia eglynų kenkėjo žievėgraužio tipografo gausa per du dešimtmečius
-
Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajonuose dėl kenkėjų užpultų eglynų skelbiama stichinė nelaimė
-
Dėl žievėgraužio tipografo pažeistų eglynų Rokiškio rajone skelbiama stichinė nelaimė
-
Valstybinė miškų tarnyba: šalyje mažėja eglynų, plečiasi beržynai
Miškininkai pabrėžia, kad nuolatinis monitoringas leidžia anksčiau pastebėti pavojingas tendencijas ir prognozuoti naujų žievėgraužio tipografo židinių formavimąsi. Vis dėlto jau dabar aišku – dalis Lietuvos eglynų išgyvena vieną sunkiausių laikotarpių.
Klimato pokyčiai, sausros ir biologiniai kenkėjai daro tiesioginę įtaką mūsų miškams. Eglė – vienas svarbiausių Lietuvos miškų medžių – šiandien tampa pažeidžiama.
