„Siekdamas užtikrinti visišką skaidrumą ir išvengti bet kokių interesų konflikto regimybės, priėmiau sprendimą nedalyvauti konkretaus įsakymo rengime. Šią atsakomybę perdaviau viceministrams ir specialiai sudarytai darbo grupei“, – dar liepos pabaigoje pateiktame atsakyme 15min aiškino aplinkos ministras P.Poderskis.
Nors tuo metu jau pats asmeniškai, pasitelkdamas ir kai kuriuos visuomeninius patarėjus – advokatus, rengė savo įsakymo projektą. Juo apibrėžiamos retų paukščių ir šikšnosparnių apsaugos nuo žalingo vėjo jėgainių poveikio taisyklės. Ministro manymu, daugelis iki šiol galiojusių saugiklių, pavyzdžiui, retų paukščių apsaugos zonų atstumai, tebuvo „teatras“, taigi P.Poderskis juos tiesiog ištrynė.
Po pakartotinių žurnalistų klausimų staiga pakeitęs poziciją, apie nusišalinimą buvęs „vėjininkų“ lobistas dabar jau nekalba ir sako, kad kur kas svarbesnės jo kompetencijos ir patirtis šioje srityje.
„Tai nėra lengva – turint specifinių žinių ir patirties, natūraliai norisi tiesiogiai padėti kolegoms. Kartais tokiose situacijose jautiesi tarsi baudžiamas už savo kompetenciją“, – dėstė P.Poderskis.
Ministro, ekslobisto, kompetencijai neprilygo ir jo paties sudaryta kelių ministerijų bei kitų institucijų atstovų sudaryta darbo grupė – jos parengtas projektas ministrui netiko.
„Mūsų (...) grupė parengė pasiūlymus dėl šito teisės akto (...), bet ministras sakė, kad čia netinkamas variantas, ir jis parengė savo alternatyvų variantą – daug paprastesnį, mažesnį“, – 15min pasakojo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.
Palyginus galiojantį dokumentą su P.Poderskio siūloma redakcija akivaizdu, jog ministras daugiau trynė, nei rašė: iš senojo 46 puslapių dokumento, reglamentuojančio paukščių apsaugą, naujame projekte liko vos 8, o dalis priemonių, saugojusių paukščius – dingo.
„Paprastesnis“ ir „mažesnis“ įsakymo projektas praėjusią savaitę jau pateiktas derinti institucijoms. Viešoje teisės aktų bazėje jo rengėju nurodomas tas pats Aplinkos ministerijos atstovas A.Klimavičius, nors pastarasis autorystės išsižada ir tikina, kad projektą parengė P.Poderskis. Tai patvirtina ir projekto lydraščio informacija.
Ministras sako, esą tai bendras komandinis ministerijos darbas, o jis prisiėmė „lyderystę ir atsakomybę“, pabrėždamas energetinės nepriklausomybės ir aplinkosaugos svarbą.
Galutiniai šio įsakymo naudos gavėjai yra vėjo elektrinių parkų vystytojai – tie patys, kuriems iki šios kadencijos būdamas lobistu atstovavo P.Poderskis ir kurių interesais anksčiau darė poveikį būtent paukščių apsaugos reikalavimų klausimais.
„Nustebino, tikrai nustebino, bet gerąja to žodžio prasme. Iš valdžios retai kada išgirsi gerų naujienų, dažniausiai tai būna ribojimai, o čia tikrai nustebino“, – P.Poderskio parengtą įsakymą 15min komentavo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Visai kitaip į ministro iniciatyvą reaguoja aplinkosaugos specialistai: „[Tai yra] kaip vilką paskirti ganyti avių, – situaciją dėl galimo ministro interesų konflikto apibūdino plėšriuosius paukščius tyrinėjantis Gamtos tyrimų centro mokslininkas Rimgaudas Treinys. – Man atrodo, kad konflikto regimybė susidaro.“
Dar prieš skirdamas ministru P.Poderskį prezidentas Gitanas Nausėda ragino vengti bet kokios interesų konflikto regimybės ir suburti komandą, kuri atsvertų gamtosaugos interesus. Atsakydamas šiuo metu į 15min klausimus dėl ministro P.Poderskio veiksmų, prezidentas pabrėžė, kad „tinkamas aplinkos vertybių apsaugos užtikrinimas bei skaidrumas yra esminės pasitikėjimo aplinkos ministru sąlygos“.
„Pažymėtina, kad tai galioja tiek dabartiniam ministrui Povilui Poderskiui, tiek ir buvusiam ministrui Simonui Gentvilui“, – nurodoma prezidento komentare.
-
Prezidentūra tikisi, kad kandidatas į aplinkos ministrus P. Poderskis suderins interesus
-
P.Poderskis nepasitenkinimą juo sieja su griežtais reikalavimais darbuotojams
-
P.Poderskis prašo išbraukti jį iš lobistų registro, VTEK tyrimo kol kas nepradės
-
P.Poderskiui reikės pagalbos aplinkosaugos srityje, ją suteiks komanda, sako G.Paluckas
-
P.Poderskis: aplinkosauga ir verslas gali būti suderinami
-
„Kosmoso turizmas“: aplinkos ministras Poderskis aiškinasi dėl egzotiškos kelionės
Situaciją sušauktame neeiliniame posėdyje trečiadienį aiškinsis Seimo aplinkos apsaugos komitetas.
15min Tyrimai aiškinosi, kaip yra priimami sprendimai, susiję su vėjo energetikos interesais ir paukščių apsaugos reikalavimais. Žurnalistai kalbino valstybės institucijų specialistus bei mokslininkus, analizavo kai kuriuos vėjo elektrinių parko projektus bei priimtus sprendimus, buvo nuvykę į Panevėžio rajone planuojamo vėjo elektrinių parko vietą patikrinti, kaip išsamiai yra atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Žurnalistinis tyrimas buvo remiamas Medijų rėmimo fondo lėšomis.
Surinkti duomenys rodo, kad lobistų įtakoms sprendimų priėmėjai pasiduoda jau ne pirmą kartą, dažniau keisdami taisykles paukščių apsaugos sąskaita. Klausimų dėl skaidrumo kelia ir kai kurių paslaugas vėjininkams teikiančių ornitologų organizacijų veikla, dangstoma ir „konfidencialumo“ žymomis. Sumaištį bei projektų vilkinimą neretai lemia ir tarpusavyje nesusikalbančios dvi svarbios vėjo jėgainių poveikį aplinkai prižiūrinčios institucijos – Aplinkos apsaugos agentūra ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Kas stabdo jėgainių plėtrą?
Būdamas lobistu P.Poderskis dirbo su vėjo elektrinių projektus plėtojančiomis įmonėmis „Archstudija“, „Evecon“ bei Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA). Vieši deklaracijų duomenys rodo, kad dirbdamas šį darbą P.Poderskis siekė daryti poveikį parlamentarams būtent vėjo jėgainių ir paukščių lizdų apsaugos klausimais.
Pavyzdžiui, pernai balandį P.Poderskis buvo susitikęs su Seimo nariu Gintautu Palucku aptarti vėjo elektrinių vystymo bei paukščių temą.
Šiuo metu galiojantys reikalavimai vėjo jėgainių projektų vystytojams dėl paukščių apsaugos, anot P.Poderskio, visiškai sustabdė vėjo jėgainių plėtrą Lietuvoje. Tuo esą skundėsi ir „vėjininkų“ asociacijos, ir net Danijos ambasada.
„Naujasis reguliavimas leido stabdyti vėjo energetikos plėtros projektus net ir statybų metu, nepagrįstai išplėtė saugomas zonas, kurios neatitiko nei ornitologų draugijos, nei Europos Komisijos rekomendacijų, taip pat įtvirtino mažiausiai 12 mėnesių trukmės tyrimų reikalavimą, kuris neproporcingai stabdė investicijas ir projektų eigą“, – aiškino P.Poderskis.
Tačiau Energetikos ministerijos duomenys rodo ką kitą – nuo 2022 m. iki 2024 m. Lietuvoje veikiančių vėjo elektrinių generuojama galia padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 0,7 GW iki 1,8 GW. Lietuvos tikslas – iki 2030-ųjų pasiekti ne mažesnį nei 4,5 GW rodiklį.
Beje, P.Poderskio kritikuojamus dabartinius reikalavimus, kaip pripažįsta buvęs viceministras Kęstutis Šetkus, pernai parengti padėjo taip pat vėjininkai. Paskutinėmis savo darbo dienomis juos patvirtino tuometis aplinkos ministras S.Gentvilas, o pagrindinės įsakymo tezės atkeliavo iš M. Nagevičiaus vadovaujamos Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos. Dalis siūlymų beveik žodis žodin nugulė į tuomečio ministro rengtą teisės aktą.
Tačiau šiandien M.Nagevičius vėl tvirtina, kad paukščių apsaugos reikalavimų aprašas yra didžiausia problema.
„Dabar didžiausia problema yra su tuo paukščių aprašu. Ypač su erelio žuvininko lizdais. Erelio žuvininko yra labai daug visoje Lietuvoje. Ir kai pradedi skaičiuoti, kur ten pastatyti tą vėjo jėgainę, kad aplinkui per kelis kilometrus lizdo nebūtų, tai praktiškai sunku tokių vietų surasti“, – aiškino M.Nagevičius
Už „nemeilę“ elektrinėms skųs tarnyboms
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto ornitologas Julius Morkūnas teigė, kad P.Poderskio siūlomas projektas grąžintų į tuos laikus, kai teisės aktai buvo aptakūs ir nekonkretūs ir būtent tai stabdydavo projektus.
„Šitas įsakymas sugrąžins mus į 2023-iuosius, kai išvis nebuvo jokio aprašo ir kai reikalavimus kiekvienas galėdavo suprasti skirtingai“, – teigė ornitologas.
Tuo metu P.Poderskis tvirtino neva turįs ornitologų organizacijų paramą, bet matąs neįvardintų pavaldžių institucijų subjektyvią „nemeilę“ vėjo jėgainėms. Ją žada skųsti spectarnyboms.
„Ministerija mano, kad reikia laikytis tarptautinės praktikos, Europos Komisijos ir ornitologų draugijos turimų duomenų ir rekomendacijų, o ne galimų naudos gavėjų iš tam tikrais atvejais perteklinių paukščių tyrimų ar net subjektyvios institucinės vėjo elektrinių „nemeilės“. Matydamas šias rizikas, jau rengiu skundą specialiosioms tarnyboms, kad net ir man pavaldžiose institucijose veikiantys asmenys yra subjektyvūs kovojant prieš vieną žaliąjį elementą (vėjo elektrines), tik prisidengia menamu poveikiu paukščiams“, – 15min teigė P.Poderskis.
Nematomi lizdai
Vėjo elektrinių parko planavimo metu vystytojai Aplinkos apsaugos agentūrai privalo pateikti Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Ją vertina ir tvirtina Agentūra. Vienas svarbių ataskaitoje pateikiamų poveikio aplinkai aspektų – paukščių lizdavietės.
Anot 15min kalbintų ornitologų, netinkamoje vietoje pastatytos vėjo jėgainės gali pražudyti toje vietovėje gyvenančius retus saugomus paukščius. Vienas tokių – mažasis erelis rėksnys, kuris yra įrašytas ir į raudonąją knygą.
Anot Gamtos tyrimų centro mokslininko R.Treinio, Lietuva turi vieną tankiausių šios rūšies populiacijų visoje Europoje – būtent Lietuvos miškus šie ereliai renkasi pavasariniam perėjimui. Kaip aiškina ornitologai, būtent perėjimo metu dėl nuolatinio paukščio judėjimo bei medžioklės šalia vėjo elektrinių kyla didžiulė rizika, kad paukštis gali būti numuštas vėjo elektrinės mentės, kurios galas gali suktis iki 300 kilometrų per valandą greičiu.
Tam, kad būtų išvengta žūčių, duomenys apie atrandamus ar esamus paukščių lizdus yra kaupiami Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS). Ornitologų pateikta informacija vėliau naudojama vertinant, ar šalia planuojamų elektrinių nesiveisia saugomų rūšių paukščiai.
15min žurnalistams kartu su ornitologu aplinkos ir ekologijos mokslų daktaru Dariumi Stončiumi patikrinus vieną vėjo elektrinių parko projektą Panevėžio rajone, paaiškėjo, kad sistemoje kaupiami duomenys apie paukščius gali būti netikslūs.
Nuvykus į Panevėžio rajone vystomo iki 50 vėjo elektrinių parko rajoną, per dvi dienas atradome penkis saugomų mažųjų erelių rėksnių lizdus, kurie nebuvo nurodyti šio projekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitoje.
„Tie penki lizdai atsirado toje vietoje, kur yra didžiausia planuojamų vėjo elektrinių koncentracija. Pasekmė tokia, kad negali būti statomos šešios vėjo jėgainės. (...) Galima įsivaizduoti, kiek čia jų dar sumažėtų, jeigu būtų dirbama mėnesį laiko“, – teigė ornitologas D.Stončius. Jis taip pat pabrėžė, kad vystytojų užsakyti tyrimai vyko ne vieną mėnesį.
„Čia – iš principo tipiškas erelio rėksnio lizdas. Jis į SRIS sistemą gruodį praeitų metų įvestas kaip suopio lizdas“, – žiūronus nukreipęs į erelio rėksnio lizdą aiškino D. Stončius.
Pagal šiuo metu galiojantį aprašą, vėjo elektrinių vystytojai gali nepaisyti paprastojo suopio lizdavietės, priešingai nei mažojo erelio rėksnio. Tai reiškia, kad šalia elektrinės atsiradusi suopio lizdavietė netrukdo statyti vėjo elektrinės. Tačiau D.Stončius netrukus pateikia įrodymą, kad lizde iš tiesų gyvena erelis.
„Nėra jokių abejonių, kad 2024 m. šitame lizde gyveno mažasis erelis rėksnys“, – teigė ornitologas rodydamas į ant žemės gulinčias mažojo erelio rėksnio plunksnas. Po lizdais randamos plunksnos ornitologams yra svarus įrodymas apie lizduose gyvenančių paukščių rūšis.
Kilometro spindulyje aplink šį lizdą buvo planuojama statyti net dvi vėjo elektrines. Jeigu vystytojų užsakytų tyrimų metu būtų pateikti teisingi duomenys, šių elektrinių statybos būtų draudžiamos.
Informaciją apie lizdavietėje gyvenančią paukščių rūšį, anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateiktos informacijos, pateikė Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) darbuotojas, ornitologas Robertas Akstinas. Būtent šis ornitologas atliko tyrimus, būtinus parko vystytojams.
R.Akstinas 15min teigė, jog tyrimų metu, artinantis prie lizdo, paukštis dažnai palieka lizdą, o iš akies atskirti, kokio paukščio tai lizdas, joks ekspertas esą negali.
„Aš nesu ekspertas plunksnų srityje tai negaliu atskirti pagal plunksnas, kurio paukščio ir prieš kiek metų jis perėjo tame lizde,“– teigė LOD ornitologas.
Tiesa, netrukus po to, kai projekto PAV ataskaita buvo parengta, specialistas vis tik atrado tame rajone plėšriųjų paukščių lizdų ir įkėlė duomenis apie juos tik po to, kai ataskaita jau buvo parengta. Ataskaitoje šie duomenys nebuvo nurodyti.
Žurnalistai bandė dar kartą susisiekti su ornitologu ir paklausti, kodėl šie duomenys buvo pateikti gerokai vėliau, tačiau R.Akstinas į skambučius telefonu nebeatsiliepė.
Spaudimas ir konfliktai tarp „savų“
Į šio projekto poveikio aplinkai vertinimo kokybę dėmesį buvo atkreipusi ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Ši, išanalizavusi ataskaitą, pateikė neigiamas išvadas, motyvuodama tuo, kad aplinkos vertinimas neatitinka reikalavimų. Vienas iš nurodytų trūkumų – nenustatytos mažųjų erelių rėksnių lizdavietės.
Tarnyba žurnalistams teigė, kad situacijos, kuomet vėjininkų samdomi ornitologai nefiksuoja jautrių paukščių rūšių lizdaviečių šalia planuojamų elektrinių, gana dažnos.
„Vėjo jėgainių atveju neretai šios pastabos yra susijusios su galimai nesurastais vėjo elektrinių veiklai jautrių paukščių rūšių lizdais, kai iš stebėsenos duomenų galima spręsti, kad lizdai turėtų būti netoli planuojamo vėjo elektrinių parko“, – rašoma Tarnybos atsakyme.
Vis dėlto Aplinkos apsaugos agentūra birželio 19 d. priėmė teigiamą sprendimą dėl Panevėžio rajone vystomo projekto. Tiesa, Agentūra nusprendė, kad iš planuotų 50-ies vėjo elektrinių statomos gali būti tik 24-ios. Tačiau tarp pastarųjų yra trys elektrinės, kurios patenka į žurnalistų su ornitologu užfiksuotų mažųjų erelių rėksnių lizdaviečių apsaugos zoną.
Palaimindama projektą Aplinkos apsaugos agentūra kartu įpareigoja vystytoją, pradėjus naudoti elektrines, atlikti stebėseną, ar darbo metu elektrinių mentės nenumuša saugomų paukščių. Paukščių žūtys gali reikšti ir papildomus reikalavimus ir rūpesčius ar finansinius nuostolius jėgainių vystytojams. Tad ar patys vystytojai suinteresuoti sąžiningai stebėti ir fiksuoti numušamus paukščius?
Agentūra nurodė, kad nuo 2022 m. yra gavusi vos septynias stebėjimų ataskaitas. Ir šios – iš itin smulkių vėjo elektrinių parkų.
Asociacijos „Kraštovaizdis“ vadovas Teisutis Buda 15min taip pat papasakojo apie Širvintų rajono bendruomenės rezultatus tikrinant ten vystomo vėjo jėgainių projektą.
Širvintų rajone įmonės „Žalia žemė“ vystomą vėjo elektrinių parko plėtrą asociacija aktyviai stebi jau porą metų, nuo pat projekto pradžios. Pasak T.Budos, vystytojams nepatiko asociacijos keliami klausimai.
„Toks domėjimasis jiems nepatiko“, – pasakojo T.Buda aiškindamas, kad dėl tos priežasties tiek jis, tiek asociacija sulaukė teisinio ieškinio dėl žeminančios reputacijos. Vystytojas prašė paneigti paskleistą informaciją ir priteisti 50 tūkst. eurų sumą.
Vis dėlto teismas priėmė asociacijai palankų sprendimą, pripažįstant, kad tai – strateginis ieškinys, kuriuo siekiama daryti spaudimą.
Bendrovės „Žalia žeme“ savininkas Giedrius Kvedaravičius 15min teigė, kad konfliktas kilo dėl nesėkmingų kompromiso paieškų.
“(...) keletą kartų bandėme ieškoti kompromiso: koreguoti vėjo elektrinių išdėstymą, atsisakyti dalies vėjo elektrinių, kartu rengti atnaujintą PAV ir pan. Tačiau teisutis nebuvo linkęs į kompromisus ir toliau laikosi pozicijos, kad projektas neturi būti įgyvendintas“, – aiškino G. Kvedaravičius.
„Be kita ko, susiduriame su įvairių epitetų ir etikečių klijavimu. Tai mes Rusijos statytiniai, tai vietos dvarininkai, kuriems terūpi stabdyti energetikos infrastruktūros projektus“, – aiškino T.Buda.
Bendruomenei pasitelkus ornitologą D.Stončių planuojamo parko rajone pavyko atrasti virš šimto saugomų paukščių lizdų, neatspindėtų poveikio aplinkai vertinime. Tačiau po ilgų kovų „Kraštovaizdis“ nepajėgė pakeisti Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo leisti statyti vėjo jėgainių parką. Tiesa, galutiniu sprendimu Agentūra gerokai apkarpė projektą – iš planuotų 72 elektrinių leidimą išdavė tik 34-ioms.
„Paprasta bendruomenės iniciatyva leido aptikti, įvertinti ir (...) užregistruoti 125 naujus saugomų rūšių paukščių lizdus! (...) Poveikio aplinkai vertinimo užsakovas yra pats vystytojas, todėl nenuostabu, kad kai kurie ataskaitose teikiami vertinimai yra palankesni jam. Valstybės institucijos dažnu atveju priverstos pasitikėti joms teikiama informacija“, – teigė T.Buda.
Tuo metu dvi Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos – Aplinkos apsaugos agentūra, kurios užduotis – vertinti projektus bei priiminėti sprendimus dėl leidimų išdavimų, ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuri vertina projektų poveikį aplinkai, atstovaudama biologinės įvairovės bei kitiems gamtosauginiams interesams. Pastarosios Tarnybos pastabos vis dažniau lieka ignoruojamos Agentūros.
Pavyzdžiui, dar šią vasarą Tarnyba pateikė skundą teismui, kuriuo skundžiamas Agentūros priimtas sprendimas dėl vėjo elektrinių statybų šalia Žuvinto biosferos rezervato. Anot Tarnybos, bent dalis elektrinių stovėti ten negali.
„Tarnyba mano, kad sprendimas dėl dalies vėjo jėgainių buvo priimtas nepagrįstai, neatsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį paukščių apsaugai svarbiai teritorijai. Šiuo konkrečiu atveju vėjo elektrinės yra arčiau nei 3 km nuo Žuvinto biosferos rezervato ribos“, – teigiama VSTT išaiškinime.
15min žiniomis, teismas priėmė skundą ir šiuo metu jis yra nagrinėjamas.
Aplinkos apsaugos agentūros direktorė Milda Račienė 15min apgailestavo dėl to, jog dvi ministerijai pavaldžios įstaigos turi susitikti teisme.
„Prieš priimant sprendimus mes buvome susitikę su kolegomis iš VSTT (...) ir mes diskutavome gavę jų išvadas (...), kokiais principais ir kaip, kodėl yra siūlomi tam tikri sprendimai“, – aiškino M.Račienė.
„Aš labai tikiuosi, kad nenueisime labai giliai į teisminius procesus ir pavyks susitarti mediacijos ar kitas keliais“, – pridūrė ji.
Agentūros samdomi ekspertai – saugomi nuo viešumo
Išsiskyrus požiūriams su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba dėl konkrečių projektų vertinimo, Aplinkos apsaugos agentūra samdosi išorės ekspertų pagalbą. Agentūra aiškino, kad konsultantai „yra pasitelkiami siekiant gauti specializuotą ekspertinę išvadą“, kai Agentūra „neturi pakankamai ekspertinių žinių“. Tačiau ir ekspertų tapatybės ir jų išvados, kuriomis remiasi Agentūra, – konfidencialios ir Tarnyba su jomis susipažinti negali.
„Pagal PAV įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas nenumatyta, jog Agentūra savo sprendimą pasitelkti konsultantus turi pateikti suinteresuotai visuomenei (...), todėl Agentūros sprendimas pasitelkti konsultantus teikiamas nebus“, – tokį atsakymą žurnalistams iš pradžių pateikė Agentūra, paprašius leisti susipažinti su ekspertų teiktomis išvadomis dėl Širvintų rajone planuojamo vėjo elektrinių parko bei atskleisti, kas yra šie ekspertai.
Kaip minėta, po nustatytų poveikio aplinkai vertinimo trūkumų įmonės „Žalia žemė“ planuotas 72 vėjo elektrinių parko projektas susitraukė iki Agentūros leidžiamų statyti 34-ių. Tačiau Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nepritarė beveik visoms iš šių likusių vėjo jėgainių statyboms – priekaištų nesulaukė vos kelios vėjo jėgainės.
Anot Tarnybos, dalis vėjo elektrinių yra planuojama vadinamojo gamtinio karkaso teritorijoje – tai kraštovaizdžio ir gamtos apsaugai svarbi teritorija, jungianti miškus, upes ir kitas natūralias vietas į vieną visumą. Širvintų specialusis planas vėjo jėgainių statybas draudžia. Kitos elektrinės, pasak Tarnybos, patenka į saugotinų paukščių lizdaviečių teritorijas.
„Gamtinio karkaso, saugomose bei NATURA 2000 tinklo teritorijose ir kitose kraštovaizdžio apsaugai bei jo estetinio potencialo išsaugojimui svarbiose teritorijose vėjo jėgainių statyba yra neleistina“, – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos išvadose cituojamas dokumentas.
Nepaisant neigiamų už bioįvairovę atsakingos Tarnybos išvadų, Agentūra pritarė parko plėtrai. Motyvų, kuriais būtų nuginčyti Tarnybos išvadų argumentai, Agentūra savo sprendime nepateikia.
Šio projekto svarstyme Agentūrai talkino iš išorės samdytas ornitologas, pateikęs Agentūrai nepriklausomą ekspertinę nuomonę.
15min žurnalistams Agentūra taip pat iš pradžių kelis kartus atsisakė pateikti prašomą informaciją apie atliktą ekspertizę.
„Agentūra, sudarydama paslaugų sutartis su konsultantais įsipareigojo neatskleisti trečiosioms šalims informacijos, kurią Tiekėjas nurodė kaip konfidencialią“, – teigiama Agentūros atsakyme ir pridedama, kad tarp konfidencialių duomenų yra ir išvadų turinys.
Vis dėlto beveik po tris mėnesius trukusių pastangų ir kelių Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išaiškinimų, žurnalistams pavyko gauti prašomą informaciją.
Ekspertas ornitologas savo išvadose pažėrė nemažai kritinių pastabų projekto Širvintų rajone poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai – ir dėl kai kurių duomenų trūkumo, neišsamumo, ir dėl neaiškios tyrimų metodikos.
„Tiek perinčių, tiek migruojančių paukščių, besiveisiančių ir migruojančių šikšnosparnių apskaitos atliktos nesilaikant ar nepilnai laikantis pačių autorių nurodytų metodinių rekomendacijų“, – rašoma ekspertizėje.
Kai kurių neatitikimų ekspertas nurodė negalįs įvertinti, nes neturi prisijungimo prie Saugomų rūšių informacinės sistemos. Nors kituose vėjo elektrinių vystymo projektuose tas pats ornitologas atlieka ornitologinius tyrimus, o tai reiškia, kad prisijungimus prie sistemos jis turi.
Ekspertas čia pat pažymi, kad nepaisant trūkumų, vėjo elektrines statyti ir eksploatuoti galima, jeigu vystytojas įgyvendins „numatytas neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams išvengimo ir mažinimo priemones“.
Šios ekspertizės išvadą, nebuvo paprasta suprasti ir ją užsakiusiai Agentūrai – net ir įgyvendinus šias priemones, veiklos metu bus daromas „nereikšmingas ir vidutiniškai reikšmingas poveikis“. Tačiau nepaisant to, dalis jos buvo perkelta ir į pačios Agentūros galutinį sprendimą.
Minėtą ekspertizę rengęs Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto ornitologas Julius Morkūnas 15min žurnalistams negalėjo paaiškinti, ką reiškia išvada apie „vidutiniškai reikšmingą poveikį“ ir pripažino, kad tokios sąvokos nėra ir Poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, pastarasis numato, kad poveikis gali būti tik reikšmingas arba nereikšmingas.
„Kažkur buvo parašyta pačių, man atrodo, rengėjų, tai mes tą wordingą (formuluotę – red. past.) ir naudojame“, – paaiškino jis.
Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų institute dirbantis J.Morkūnas pripažino, kad su Lietuvos ornitologų draugija, kurios darbą vertino, jo atstovaujamas VŠĮ „Pajūrio tyrimų ir planavimo tyrimų“ institutas turi bendrą projektą. Tas pats institutas yra samdomas atlikti paukščių stebėsenos paslaugas keliasdešimtyje vėjo jėgainių projektų. Tik po žurnalistų klausimų J.Morkūnas prisiminė ir dar vieną detalę – kad yra neseniai įsteigtos įmonės „Corpis“, taip pat užsiimančios panašia veikla, akcininkas. Ornitologas taip pat patvirtino, kad yra padėjęs organizuoti pristatymo renginį ir paukščių aptikimo įrangą tiekiančiai Vokietijos bendrovei.
Klausiamas apie interesų deklaravimą ir derinimą ekspertas kiek sutriko ir pripažino, kad aiškios sistemos šiuo metu nėra.
Šis žurnalistinis tyrimas buvo remiamas Medijų rėmimo fondo lėšomis.
