Šalių pastangos sumažinti deficitą, D.Blairo teigimu, tikriausiai suvaržys išlaidas užsienio prioritetams ir kariniam modernizavimui bei pasirengimui.
„Bulgarija, Estija, Graikija, Vengrija, Airija, Latvija, Lietuva ir Rumunija išlieka trapios, o jei regione nebūtų išlaikytas stabilus valiutų kursas euro atžvilgiu, tai sukeltų naujų įtampų Europos bankams“, – teigiama D.Blairo metinėje grėsmių įvertinimo ataskaitoje JAV žvalgybos bendruomenei ir Senato Žvalgybos komitetui.
„Žalingos finansinės įtakos rizika mažėja, bet dar nedingo. Dauguma kylančių rinkos ekonomikos šalių išlaikė krizę, tarptautiniai privačių investicijų srautai atsigauna, o Tarptautinis valiutos fondas turi išteklių įsikišti, jei to reikėtų. Vis dėlto kelių šalių ekonomikas vis dar tyko pavojus, nors tarptautinė aplinka gerėja“, – rašoma ataskaitoje.
D.Blairo teigimu, 2010-ieji bus pereinamojo laikotarpio ekonomikos politikoje metai, per kuriuos vyriausybėms ir centriniams bankams teks pasirinkti, ekonomikoms atsigaunant nutraukti stimuliavimo priemones.
Tokio nutraukimo klaidos, pasak JAV pareigūno, gali tapti kliūtimis ekonomikai atsigauti, ypač jei infliacija ar politinis spaudimas konsoliduoti biudžetą atsiras prieš tai, kai namų ūkių vartojimas ir privačios investicijos ims vaidinti didesnį vaidmenį.
„Iš geografinės perspektyvos toks pavojus yra didžiausias Europoje, kur atsigavimas yra silpnas, o kai kurios vyriausybės tikriausiai pradės konsoliduoti savo biudžetus, nepaisydamos prastos ekonominės būklės. Dėl finansų krizės padidėjo šalių biudžetų deficitai, o pastangos juos sumažinti tikriausiai gali apriboti Europos bei Japonijos išlaidas užsienio prioritetams ir jų pačių kariniam modernizavimui bei pasirengimui“, – teigiama D.Blairo ataskaitoje.
Tarp užsienio prioritetų JAV pareigūnas minėjo Afganistano stabilizavimo pastangų palaikymą, pagalbą ne tokioms turtingoms šalims mažinant anglies dvideginio emisijas, kovojant su klimato atšilimu ir reaguojant į humanitarines nelaimes.
Lietuvos krašto apsaugos ministerijai iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai 2010 metams siekia 853,3 mln. litų, tai yra 146,5 mln. litų mažiau nei 2009 metais.
