V.Balčiūnienė 15min pasakojo, kad „Lietuvos draudimo“ paslaugomis jau naudojosi apie dešimtmetį. Iki šiol jokių nesusipratimų nebūta. Per metus už įvairias draudimo paslaugas, moters teigimu, sumokėdavo apie 300 eurų. Buvo apdraudusi ir sodybą.
Draudžiant „puvėsiai“ neužkliuvo
Praėjusių metų pabaigoje vėtra išvertė maždaug 45 metrus sodybą juosusios tvoros. Atvykęs ekspertas nufotografavo tvorą, garsiai pasvarstė, kad patirta žala turėtų būti kompensuota.
Tačiau netrukus gautas atsakymas, kad V.Balčiūnienės šeima nieko negaus, nes tvoros stulpai – supuvę. Moteris piktinosi, kad tokį sprendimą ekspertas priėmė peržiūrėjęs nuotraukas.
„Siūlėme nupjauti kiekvieno stulpo po gabalą, siųsti miškininkams ar kviesti tos srities specialistą, pateikti ekspertizę, kad jis įrodytų, jog mediena – nesupuvusi“, – pasakojo V.Balčiūnienė. Tačiau ekspertai ir toliau aiškino, kad tvora buvo nusidėvėjusi ir todėl nebus mokami pinigai.
Dabar moteris nesupranta, kodėl tuo metu, kai buvo draudžiamas turtas niekam nekliuvo tvora. „Dar rugsėjį mokėjau draudimui. Niekam neužkliuvo tvora. Pinigus paimti jie galėjo“, – piktinosi pašnekovė.
Visą šią situaciją moteris aprašė socialiniame tinkle. Netrukus jos istorija susilaukė didžiulio palaikymo.
„Lietuvos draudimas“ pasiūlė atlikti nepriklausomą ekspertizę, pateikė sąrašą ekspertų. Tačiau V.Balčiūnienė su siūlymu nesutiko. „Ekspertai – jų, todėl negaliu tikėtis objektyvumo“, – tikino moteris.
Sulaukę tokio kategoriško atsakymo, draudikai nusprendė padėti galutinį tašką ir savo sprendimo nekeisti. Tuo tarpu pati V.Balčiūnienė neketina rankų nuleisti ir toliau kovos dėl savo tvoros.
Pamiršta skaityti sutartis
Anot „Lietuvos draudimo“ atstovės spaudai Ingridos Žaltauskaitės, tai – tipinis nedraudiminis atvejis. Diskusijų, anot jos, gal nebūtų tiek kilę, jei lietuviai turėtų daugiau žinių apie draudimą.
„Drausdamiesi, kaip ir pirkdami kitas finansines paslaugas, gyventojai nėra linkę domėtis tokia sudėtinga finansine kategorija kaip draudimas, todėl retas kuris detaliai aiškinasi, kaip ir nuo ko draudžiasi“, – teigė ji.
Klientams visada pateikiamos atmintinės, kas yra nedraudžiamieji atvejai. Todėl kartais visai nebūtina įsidėmėti, nuo ko draudžiamasi, geriau žinoti, nuo ko nedraudžiama.
Šiuo atveju „Lietuvos draudimo“ atstovai jaučiasi tarsi įvaryti į kampą – klientė, paviešinusi savo problemą, nesutiko leisti paviešinti jos žalos detales, o tai esą padėtų visiems susidaryti objektyvią nuomonę dėl šio įvykio.
Apžiūrėti turto kaskart – nebūtina
V.Balčiūnienė tikino nesuprantanti, kodėl ta tvora, dar rugsėjį draudikams atrodė tinkama drausti, o vos po poros mėnesių – supuvusi ir nusidėvėjusi.
Anot I.Žaltauskaitės, draudikas neprivalo kas kartą atlikti ekspertizę.
„Todėl tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, pratęsiant anksčiau sudarytą draudimo sutartį, apdraudžiamas turtas nėra papildomai apžiūrimas siekiant abiems pusėms sklandesnio proceso. Kliento pareiga rūpintis net ir apdrausto savo turto būkle neišnyksta ir draudimo bendrovei nepereina“, – aiškino ji.
I.Žaltauskaitė priminė, kad visada klientas gali pasinaudoti teise kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Tačiau šiuo siūlymu V.Balčiūnienė nepasinaudojo. Kaip ir nesutiko kreiptis ir į Lietuvos banką – draudimo rinkos priežiūros instituciją – su prašymu įvertinti „Lietuvos draudimo“ veiksmus.
