„Pastaraisiais metais padaugėjo neteisėtos migracijos atvejų, pasinaudojant esamo teisinio reguliavimo spragomis. Dažnai užsieniečiai įsteigia ar perka fiktyvias įmones, siekdami ne užsiimti verslu Lietuvoje, o tik pasinaudoti galimybe gauti leidimą laikinai gyventi ir taip įgyti teisę judėti Šengeno erdvėje. Todėl siūlome griežtinti šių leidimų išdavimo sąlygas, taip pat nustatyti kitas priemones, kurios padėtų efektyviau spręsti su neteisėta migracija susijusias problemas“, – sako vidaus reikalų ministras D. A. Barakauskas.
Įstatymu ketinama numatyti, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduotas užsieniečiui, kuris ne tik įregistruoja įmonę Lietuvoje, kaip nustatyta dabar, bet yra čia įsteigtos ar įsigytos ir ne mažiau 6 mėnesius jau vykdančios veiklą įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo organo ar priežiūros organo narys. Kartu būtų keliami atitinkami reikalavimai dėl šios įmonės turto vertės, užsieniečio investuotų lėšų bei įsteigtų darbo vietų. Įstatyme taip pat būtų įtvirtintas pagrindas išduoti nacionalinę vizą užsieniečiui, kuris įsteigęs ar įsigijęs Lietuvoje įmonę atvyksta vykdyti steigimo dokumentuose nurodytos veiklos.
Siūloma įtvirtinti ir tinkamos gyventi gyvenamosios patalpos sąvoką, kuri būtų taikoma užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi ar vizą.
„Šiuo metu įstatyme nėra nustatyta jokių su tuo susijusių reikalavimų, todėl nustatomi atvejai, kai net keliolika užsieniečių deklaruoja gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, tokiu būdu tik formaliai vykdant reikalavimą turėti gyvenamąją patalpą Lietuvoje“, – pažymi ministras D. A. Barakauskas.
Įstatymo projektu taip pat numatoma papildyti atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi ir jo panaikinimo pagrindus – leidimas užsieniečiui neturėtų būti išduodamas ar keičiamas, jeigu netenkinami reikalavimai gyvenamajai patalpai, jeigu jis nesumokėjęs nustatytų mokesčių ar jam skirtų baudų, taip pat jei yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis kelia nelegalios migracijos grėsmę, įsteigta fiktyvi įmonė ar nebetenkinami kiti reikalavimai. Būtų įtvirtinta ir fiktyvios įmonės sąvoka bei teisinis pagrindas nustatyti tvarkai, kuria vadovaujantis būtų įvertinama, ar įmonė yra fiktyvi, taip pat kitos nuostatos, susijusios su užsieniečių teisinės padėties nustatymu Lietuvoje.
ATPK pakeitimais siūloma nustatyti administracinę atsakomybę darbdaviui ir švietimo įstaigos vadovui ar jų įgaliotam asmeniui už įstatyme nustatytos pareigos pranešti apie pasikeitusius užsieniečio duomenis nevykdymą, griežtinti sankcijas už melagingų duomenų pateikimą ar kitą pagalbą užsieniečiui neteisėtų būdu gauti dokumentus, leidžiančius būti ar gyventi Lietuvoje.
Vyriausybei pateiktais Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimais VRM taip pat siūlo labiau diferencijuoti leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygas, nustatant palankesnes galimybes atvykti investuojantiems Lietuvoje, taip pat tiems, kurie atvyksta dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo, mokytis, studijuoti ar dėstyti, atlikti mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus. Trumpesni prašymų nagrinėjimo terminai, ilgesni išduodamų leidimų laikinai gyventi galiojimo terminai, galimybė atvykti kartu su šeimos nariais ir kitos sąlygos prisidėtų prie palankesnės verslo aplinkos kūrimo ir trūkstamų aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimo.
