Liepos 30-ąją, ketvirtadienį, Palangoje žadamas nuostabus oras – termometrų stulpeliai turėtų pasiekti 25 laipsnių padalą, tačiau dienos prieš Lietuvos pajūryje primena tikrų tikriausią rudenį: apniukęs dangus, lietus, stiprus vėjas ir gerokai aptuštėjusios kurorto gatvės.
Drabužių pardavėjų vitrinose – tiek parduotuvėse, tiek turgaus prekystalių zonoje – labiausiai reklamuojami lietpalčiai ir kitokie neperšlampami rūbai.
Tiesa, viena būsto nuoma Palangoje užsiimanti moteris teigė, kad nelabai tame pajūryje šią vasarą lijo – kai kitus Lietuvos miestus skandino liūtys, kurorte, jos žodžiais, tik nuolat „purškė“.
Tad kai antradienio popietę pagaliau išlindo saulutė, išmušė valanda prasieiti pajūriu. Nemaniau, kad jis bus toks... tuščias.
Pikta jūra
Į Palangos mėlynos vėliavos statusą turintį paplūdimį įžengiu praėjusi botanikos parką. Stende linksmų, susirūpinusių ar liūdnų veidukų pavidalu skelbiama vandens kokybė atskleidžia, kad liepos viduryje net ir čia buvo aptikta kiek išaugusi tarša bakterijomis.
Sunku rankose nulaikyti mobilųjį telefoną – vėjas toks stiprus, kad plėšia jį iš rankų. O Baltijos jūra – piktutėlė.
„4 lygio bangavimas. Nuo 3 lygio jau keliama maudytis draudžianti raudona vėliava“, – mane informuoja sutiktas gelbėtojas.
Išties, smėlyje įnirtingai plazda susmaigstytos raudonos vėliavos.
Į vandenį įlipusius matau tik kelis jaunus žmones, kiti smėliu žengia su... striukėmis, lietpalčiais ar bent jau storiausiais megztiniais, kokius įsidėjo į lagaminą vidurvasarį vykdami išsvajotų atostogų į mūsų pajūrį.
Žmonių horizonte – vos saujelė. Kol įsitaisiusi mėlynos vėliavos zonos paplūdimio viduryje, kopų papėdėje, mėgaujuosi piktos jūros vaizdu, pirmasis žmogus pro mane praeina gal tik po kokių 8 minučių.
