Vilniaus miesto vadovai prieš gerą pusmetį garsiai kalbėję, jog Vilniuje automobilių stovėjimo vietų trūkumą išspręs naujos daugiaaukštės stovėjimo aikštelės, priversti prikąsti liežuvius, mat vargu ar dėl lėšų taupymo šiemet bus pradėta statyti bent viena iš devynių planuojamų aikštelių.
Sostinės savivaldybės Plėtros ir planavimo skyriaus vedėja Rūta Matonienė pasakojo, kad aikštelių projektai yra nevienodai pasistūmėję realizacijos link. „Vienoms aikštelėms parengti tik detalieji planai, kitos neturi nė to. Daugiausia padaryta dėl aikštelės, kuri turės atsirasti tarp J.Lelevelio ir A.Vienuolio gatvių – ji jau turi parengtą techninį projektą“, – sakė R.Matonienė.
Tačiau Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Algirdas Šešelgis kalbėdamas apie aikštelių statybas nestokojo skepsio: „Panašu, kad biudžete pinigų daugiaaukštėms stovėjimo aikštelėms neatsiras. Jeigu lėšų negausime ir iš Europos fondų, tai reikš, kad automobilių stovėjimo aikštelių statyti nebus iš ko.“
Nerasdami, kur pasistatyti automobilio, vilniečiai neretai pasinaudoja mieste esančių prekybos centrų aikštelėmis. Nors verslininkai nėra patenkinti tokiais „pašaliečiais“, dauguma jų sako kol kas neapmokestinsiantys stovėjimo savo aikštelėse. Prekybininkai nerimauja, kad mokestis išgąsdintų ne tik tuos lankytojus, kurie prekybos centre pasistato automobilius kaip patogioje nemokamoje aikštėje, bet ir prekybos centro lankytojus.
Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, valdanti daugiaaukštes stovėjimo aikšteles pačiame miesto centre – Tilto gatvėje ir po Gedimino prospektu – teikia papildomą paslaugą aplinkinių namų gyventojams. Jiems suteikiama galimybė už 100 Lt per mėnesį darbo dienomis nuo 18 val. vakare iki 9 val. ryto bei savaitgaliais laikyti savo automobilius aikštelėje. Vis dėlto, pasak „Susisiekimo paslaugų“ Automobilių stovėjimo priežiūros skyriaus viršininkės Daivos Kaminskaitės, besinaudojančių tokia paslauga nėra daug. „Aikštelės poreikis nėra labai didelis. Tiek Tilto gatvėje, tiek po Gedimino prospektu yra maždaug po 10 žmonių, paliekančių savo automobilius per naktį“, – pasakojo ji. D.Kaminskaitė neatmetė galimybės, kad galbūt žmones atbaido tai, jog stovėjimo aikštelė neturi saugomos aikštelės statuso: „Aikštelėse visada budi žmogus, tačiau mes neturime saugomos aikštelės statuso, todėl vairuotojas yra pats atsakingas už paliekamą turtą.“
Riboja darbo laiką
Miesto centre esančių prekybos centrų, kurie turi daugiaaukštes automobilių stovėjimo aikšteles, atstovai atvirauja, kad itin dažnai sulaukia tokių vairuotojų, kurie ateina ne apsipirkti, o tiesiog patogiai pasistatyti automobilį. Verslininkai su „nelegalais“ kovoja įvairiai. Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės (VCUP) direktorė Ona Nevinskienė pasakojo kol kas nesvarstanti galimybės įvesti mokestį už įvažiavimą į aikštelę: „Šiuo metu ne tokia ekonominė situacija, kad galėtume įvesti naujus mokesčius.“ Ji teigė su neteisėtai automobilius paliekančiais vairuotojais kovojanti paprastesniais būdais. „Mes ribojame automobilių stovėjimo aikštelės darbo laiką. Ji dirba nuo 10 val. iki 2 val. Toks darbo laikas padeda išvengti žmonių, kurie norėtų automobilius pasistatyti prieš darbą“. O.Nevinskienė pasakojo, kad retai pasitaiko tokių automobilių savininkų, kurie savo transporto priemones palieka aikštelėje per naktį.
Su nelegalais kovoja ir kitoje gatvės pusėje esantis prekybos centras „Europa“. Priešingai nei kaimynai, „Europa“ prieš keletą metų nepabijojo įvesti mokesčio už automobilių stovėjimą. Norintys palikti automobilį požeminėje aikštelėje darbo dieną turi už valandą mokėti 2 Lt. Išimtys taikomos tiems prekybos centro klientams, kurie parduotuvėse apsiperka už 50 Lt ir daugiau – pateikus pirkimo čekį automobilių savininkai neturi mokėti už stovėjimą. Automobilius aikštelėje draudžiama palikti nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto.
Piktnaudžiauja aplinkiniai gyventojai
Atokiau nuo miesto centro esantys prekybos centrai itin dažnai sulaukia aplinkinių namų gyventojų automobilių. Pavyzdžiui, pasak Fabijoniškėse esančio prekybos centro „BIG Vilnius“ valdytojos Viktorijos Mockevičienės, aplinkinių namų gyventojų automobiliai, per naktį paliekami prekybos centro aikštelėje – kasdienybė. Anot jos, tokių vairuotojų ypač padaugėja atšalus orams: „Atšalus orams, ypač populiari tapo požeminė prekybos centro stovėjimo aikštelė“. Jos tvirtinimu, aikštelėje, dirbančioje nuo 9 iki 23 val., po darbo valandų savo automobilius paliekantys vairuotojai – kelių eismo pažeidėjai, todėl artimiausiu metu planuojama juos bausti.
Paklausta, ar nebūtų verta įteisinti legalaus automobilių stovėjimo per naktį už tam tikrą mokestį, V.Mockevičienė sakė, kad šis verslo planas nebūtų labai veiksmingas, mat visai šalia prekybos centro stovi daugiaaukštis garažas, nuomojantis stovėjimo vietas.
Tuo metu naujausio Vilniaus prekybos centro „Ozas“ „nelegalai“ nevargina. „Kadangi aplinkui gyvenamųjų namų nėra, mes su tokia problema nesusiduriame. Tačiau jeigu situacija ateityje pasikeistų, be abejo, reaguotumėm“, – sakė prekybos centro vadovė Inga Navickaitė.
Rizikuoja paliekamu turtu
Vilnietis Vytautas (pavardė „15min“ redakcijai žinoma) pasakojo žinantis netgi piktnaudžiavimo atvejų, kuomet prekybos centrų, esančių miegamuosiuose rajonuose, apsaugos darbuotojai ima nelegalų mokestį už tai, kad gyventojai galėtų automobilius palikti prekybos centro aikštelėje per naktį. „Keletas pažįstamų naudojasi šia paslauga. Susimoka po 40–50 Lt per mėnesį ir yra ramūs, kad turės kur palikti automobilį per naktį“, – pasakojo Vytautas.
Vaikinui nerimą kelia ne tik tai, kad atvažiavęs apsipirkti jis sunkai randa vietą savo automobiliui, bet ir kad nukenčia vairuotojai, įsigudrinę palikti automobilius, tačiau nesumokėję nustatytos sumos apsaugos darbuotojams. „Žinau, kad jeigu palieki automobilį nesumokėjęs, ryte rasi apsaugos darbuotojų pradurtas padangas arba prabrėžtą šoną“, – kalbėjo Vytautas.
Neužstato gatvių
Prie Lukiškių aikštės esanti Užsienio reikalų ministerija (URM) rekonstruodama savo pastatą įsipareigojo sostinės savivaldybei įsirengti požeminę daugiaaukštę stovėjimo aikštelę. Nors, pasak URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Jurgitos Dapkutės, ministerija saugumo sumetimais neketina liepą atidarytos aikštelės nuomoti paprastiems vilniečiams, problemų mažiau, mat bent jau ministerijos darbuotojai savo automobiliais neužstato aplinkinių gatvių. „Požeminė aikštelė buvo statoma Vilniaus miesto savivaldybės nurodymu, nes savivaldybė siekia sumažinti miesto gatvėse statomų automobilių skaičių“, – sakė J.Dapkutė. Jos tvirtinimu, URM požeminėje aikštelėje yra 125 vietos, antžeminėje – 79 vietos, o iš viso – 204 automobilių stovėjimo vietos, todėl vietų URM darbuotojams užtenka.
