Prieš investuojant siūlo pasidomėti atidžiau
Pareigūnai kompanija „Carbon Central Network“ susidomėjo, kai vasario pabaigoje Baltijos aplinkos forumas (BEF) atkreipė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT), Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Aplinkos ministerijos dėmesį į galimai finansinės piramidės pagrindu pagrįstą veiklą.
FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė portalui 15min.lt nurodė, jog kilus įtarimų, kad kompanijos veiksmai susiję su galimai nusikalstama ekonomikai ir verslo tvarkai veika, medžiaga perduota Policijos departamentui tolimesniam tyrimui. Departamento Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Nemeikaitės teigimu, patikslinus kai kurias aplinkybes, bus apsispręsta, ką daryti toliau.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat laukia papildomų duomenų – pasak jos atstovo Vito Jono Ūso, tuomet bus aišku, ar pradėti išsamesnį tyrimą.
BEF direktorius Žymantas Morkvėnas laiške finansinių nusikaltimų tyrėjams, ministerijai ir vartotojų teisių gynėjams pažymėjo, kad CCN nenurodo jokio padalinio Lietuvoje. Tai esą kelia klausimų, ar žmonės turėtų teisinių būdų susigrąžinti pinigus.
Kaip 15min.lt informavo LB Viešųjų ryšių skyrius, „ši kompanija neturi LB išduotos licencijos ir jokių licencijuojamų finansinių paslaugų Lietuvoje teikti negali“.
LB ne kartą yra perspėjęs gyventojus būti budrius ir prieš investuojant pinigus pasitikrinti, ar tam tikras subjektas turi teisę veikti mūsų šalyje. Finansų rinkos dalyvių sąrašai skelbiami LB tinklalapyje.
Siūlo iki 40 proc. palūkanų
Kaip 15min.lt jau rašė, Australijos kompanijos CCN atstovai lietuvius ėmė vilioti lengvu būdu užsidirbti. Jie kviečia paremti atogrąžų miškų išsaugojimą, o tuomet laukti, kol į sąskaitą pradės plaukti su kaupu grįžtantys pinigai.
Vasarį elektroniniais laiškais ėmė plisti kvietimai į CCN renginius Lietuvoje: „Visiems, kas norite uždirbti nuo taršos mokesčių, kuriuos privalo mokėti beveik visos pasaulio įmonės.“
Anot vieno iš kompanijos atstovų Lietuvoje, tai yra investicinis projektas: „Kas investuoja į miškų išsaugojimą, gauna 14-40 proc. metinių palūkanų ir dar bonusų.“ Į tinklą įtraukus daugiau žmonių, esą galima uždirbti papildomai, o „palūkanos visada mokamos – pinigais“.
CCN aiškina siekianti pristabdyti atogrąžų miškų nykimą, o kartu garantuojanti nemažą grąžą. Kiekvienas išleistas JAV doleris esą sugrąžins du – bet ne tiesiai į piniginę, o į CCN nuolaidų sąskaitą. Jos gali būti taikomos viešbučiams, kelionių paketams, kruizams ir pirkimui internetu. Taip pat žadama išduoti kreditinę „MasterCard“ kortelę, kuri priklauso ne bankui, o CCN.
Žmonėms siūloma įsigyti vieną iš trijų skirtingos vertės paketų ir tapti organizacijos nariu bei užsidirbti kviečiant jungtis kitus arba rengiant šio „verslo“ pristatymus.
Parduoda ne miškus, o jų globą
Portalas 15min.lt sulaukė britų teisininko Lynne'o Brooke'o, kuris prisistatė atstovaujantis „Carbon Central Network Pty Ltd“, laiško. Jis patikino, kad CCN užsiima „teisėta tinkline rinkodara“. Tinklo narys perka vieną iš siūlomų paketų, kurių teikiama nauda – nuolaidos tam tikroms prekėms ir kelionėms – esą lygi sumokėtai sumai ar net didesnė. Kartu asmuo gauna ne tik narystės kortelę, bet ir debetinę mokėjimo kortelę, išduodamą pagal „MasterCard“ licenciją.
Anot teisininko, CCN sąlygos atitinka nuotolinio pardavimo taisykles ir leidžia tinklą paliekančiam asmeniui grąžinti nepanaudotą paketo dalį. Bet jei narys nusprendžia tapti platintoju ir aktyviai tuo užsiima, gali gauti kompensaciją bei pelnyti paskatinamąją premiją.
Kompanija esą remia miškų išsaugojimo projektus trijose šalyse 5 mln. hektarų teritorijoje, taip pat vykdo žemės išsaugojimo projektus dviejose šalyse 1,4 mln. hektarų teritorijoje ir miškų atsodinimo projektus trijose šalyse 1,6 mln. hektarų teritorijoje.
„CCN neturi tokios teisės ir neparduoda bei neturi ketinimų parduoti bet kokią žemę atogrąžų miškuose“, – teigiama rašte. Įmokos už minėtus paketus esą reiškia, kad pirkėjas tam tikrą apsaugo atogrąžų miško plotą nuo iškirtimo ar sunaikinimo.
Filmuką pasiskolino savavališkai?
Su atogrąžų miškų naikinimu aktyviai kovoja Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Charlesas. Jo globojamo Princo atogrąžų miškų projekto kanale svetainėje „YouTube“ patalpintas vaizdo klipas, kuriame su klimato kaita ragina kovoti būrys garsenybių: aktoriai Danielis Craigas, Robinas Williamsas ir Harrisonas Fordas, Dalai Lama, pats princas Charlesas su sūnumis princais Williamu bei Harry, net varliukas Kermitas.
Identiškas įrašas buvo pasirodęs ir CCN kanale, tačiau po 15min.lt rašinio vietoj klipo atsirando užrašas, kad jis neprieinamas. BEF atstovai iš Princo labdaros fondo (The Prince's Charities) buvo gavę patvirtinimą, kad filmukas reklamai buvo naudojamas savavališkai, o CCN su šiuo fondu niekaip nesusijęs.
Ksip teigiama L.Brooke atsiųstame rašte, anksčiau paviešintas vaizdo klipas CCN tinklalapyje atsidūrė vieninteliu tikslu – norint pademonstruoti garsių žmonių ir visuomenės nuomonės formuotojų susirūpinimą dėl klimato kaitos bei pabrėžti būtinybę saugoti atogrąžų miškus.
Beje, nebeveikia iš CCN atstovų siūlytas aplankyti tinklalapis http://ccngreen.com/, dar prieš kelias savaites siūlęs: „Uždirbkite pinigų ir saugokite pasaulio atogrąžų miškus.“ Dabar, surinkus šį adresą, pasirodo užrašas „Service unavailable. Please check back later…“ (angl. „Paslauga neprieinama. Prašome sugrįžti vėliau…“).
Sieja su ankstesniu bankrotu
CCN veiklos struktūra ir ankstesnės panašios akcijos Lietuvos aplinkosaugininkams sukėlė įtarimų, kad gražūs siekiai slepia galimai apgaulingą veiklą. Jų manymu, skambūs šūkiai „mylintiems gamtą ir pinigus“, „mūsų pareiga – pasirūpinti, kad gyventume žaliame ir sveikame pasaulyje“ panašūs į „žalią interneto pasaką“.
Kompanijos interneto svetainėje aplinkosaugininkai vietoj aiškaus veiklos modelio rado abstrakčių frazių. Aprašyto tinklo struktūra jiems priminė klasikinę finansų piramidę. Nariai uždirba pinigų iš vėlesnių įnašų, bet neaišku, ar vykdoma veikla, kurianti vertę ir garantuojanti, kad suneštos lėšos naudojamos pagal paskirtį.
Dar daugiau – internete sklando įspėjimai, kad CCN prezidentas Erminio Kotlaras buvo susijęs su 2004-aisiais žlugusia tarptautine piramidine struktūra „LifeWealth8“. Jai 30 tūkst. narių per porą metų buvo sunešę apie 130 mln. dolerių.
