2011-04-04 17:31

Aukščiausiasis Teismas: gėjų bei lesbiečių rėmėjai turėjo teisę žygiuoti Kovo 11-ąją

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjęs bylą dėl 2009 metais kovo mėnesį Vilniaus savivaldybės sprendimo neišduoti leidimo taikiam susibūrimui „Prieš rasizmą ir ksenofobiją – už toleranciją ir pakantumą“, konstatavo, jog teisė į taikių susirinkimų laisvę buvo apribota neproporcingai.
Baltic pride Vilnius 2010
Vėliavėlės. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Vadovaudamasis LR Konstitucija bei tarptautiniais dokumentais, Teismas pabrėžė, kad grėsmės demokratinėms visuomenės vertybėms realumo aspektas turi būti pagrįstas priimtinu svarbių faktų vertinimu. Anot Teismo, nacionalinių institucijų sprendimai turi būti paremti ne prielaidomis, bet motyvuotomis faktinėmis išvadomis. „Grėsmė turi būti tokia didelė, kad reikalautų pritaikyti tokią drastišką priemonę, kaip renginio draudimas“, – pažymima šiandien paskelbtoje LAT nutartyje.

Bylą nagrinėjusi LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad šioje byloje įrodinėjimo, jog renginys kels grėsmę, našta tenka ribojančiam subjektui – t.y. Vilniaus miesto savivaldybei. Tačiau byloje kilo abejonių dėl grėsmės faktinio pagrindimo pakankamumo. Anot Teismo, savivaldybė nesugebėjo įtikinamai įrodyti grėsmės, lemiančios būtinybę atsisakyti išduoti pažymėjimą dėl renginio egzistavimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarti yra galutinė ir neskundžiama.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą