Faktai:
Pirmasis Vilniaus oro uosto terminalas, kuris, deja, neišlikęs iki šių dienų, dabartinėje oro uosto teritorijoje buvo pastatytas 1932 m. Orlaiviai iš čia skrido reisu Varšuva–Vilnius–Ryga–Talinas.
Per Antrąjį pasaulinį karą oro uostas buvo naudojamas kaip karinis aerodromas. Šioje vietoje civilinis oro uostas vėl veikė nuo 1944 m. liepos 17 d.
Po karo, 1945 metais, pradėtas statyti oro uosto pastatas, išlikęs iki šių dienų. Šiuo metu TVOU veiklos ten nevykdo, savo reikmėms jį naudoja oro bendrovės.
1949 m. pradėtas statyti naujas oro uosto pastatas, kuris, kaip atvykimo terminalas, naudojamas iki šiol.
1954 m. spalio 4 d. baigtas oro uosto terminalas, kuriame spalio 22-ąją aptarnautas pirmasis keleivis, vykęs į Maskvą. Į šį pastatą buvo perkelta oro uosto administracija, čia buvo aptarnaujami keleiviai, dirbo įvairios tarnybos.
Atvykimo pastatą statė karo belaisviai. Jį projektavo architektai Dmitrijus Burdinas ir Genadijus Jelkinas. Pastatas turi 3 korpusus: 3 aukštų vidurinį, kuriame šiandien yra atvykimo terminalas A, ir du 2 aukštų šoninius, kuriuos įrengti atvykimo terminalai B ir C. Pastate antrą aukštą juosia balkonas, ten veikia restoranas. Pirmame aukšte yra laukiamosios salės, veikia kavinė, automobilių nuomos biurai, policija, bankų skyriai, spaudos kioskas. Pastato fasadą puošia arkinės nišos su skulptūromis. Salėje iki šių dienų išlikusios ornamentais puoštos kolonos, libdiniais – lubos. Nuo terminalo statymo dienos išlikęs ir didžiulis sietynas.
Nuo 1993 metų pastatas naudojamas tik kaip keleivių atvykimo terminalas.
Šis pastatas įtrauktas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
