15min iš patikimų šaltinių sužinojo, kad joks kriminalinis scenarijus šiuo atveju rimtai nėra svarstomas, o duomenų, leidžiančių ieškoti įvykio sąsajų su teisėjos profesine veikla, taip pat neturima.
Tyrimas atliekamas bendra tvarka
Sausio 28 d. apie 6 val. 20 min. Vilniuje, Skroblų g., prie daugiabučio namo, rastas mirusios Vilniaus apygardos teismo teisėjos (gim. 1957 m.) kūnas. Pirminiais duomenimis, moteris iškrito pro 6-o aukšto buto langą, skelbta policijos parengtoje praėjusios paros įvykių suvestinėje.
Pareigūnai, kaip ir įprasta visais tokiais atvejais, bendra tvarka pradėjo aplinkybių tyrimą.
Nors teisėsauga neatmeta jokių versijų, tą patį rytą sostinės policijoje pradėtas ir šiuo metu tęsiamas pagal vadinamuosius penketukus (555) – rasto negyvo asmens mirties priežasčiai nustatyti.
„Kiek yra žinoma, nebuvo jokių specifinių sąlygų“, – gerai informuotas šaltinis 15min teigė, kad nužudymo, užpuolimo, inscenizacijos ar kitos grėsmingos versijos nėra motyvuotai narpliojamos.
Priešingai, turima pakankamai objektyvių duomenų, kad specifiniam kriminaliniam tyrimui šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo.
Su bylomis sąsajų neįžvelgiama
15min šaltiniai teisėjų bendruomenėje taip pat atskleidė, kad bandymai ieškoti sąsajų tarp teisėjos mirties priežasčių ir jos tiesioginių funkcijų darbe būtų tik niekuo nepagrįstų sąmokslo teorijų plėtojimas.
Daugumą bylų velionė nagrinėjo ne viena, o būdama kolegijoje su dar dviem Civilinio skyriaus teisėjais. Nei teisėjos kompetencija, nei apskritai jos galimybėmis konstruktyviai, profesionaliai nagrinėti bylas, susitvarkyti su krūviu, nei kolegos, nei niekas kitas objektyviai neabejojo.
Tądien, kai teisėja rasta mirusi, pagal teismų tvarkaraščių LITEKO duomenis ji būtų nagrinėjusi iš viso 9 bylas (6 iš jų – kaip kolegijos narė) rašytinio proceso tvarka ir dar vieną žodinę bylą, kuomet teisme rengiamas posėdis ir į jį kviečiamos dalyvauti šalys. Dviejuose iš minėtų 9 rašytinių bylų antradienio popietę buvo numatoma skelbti sprendimus.
Išvakarėse ji buvo išnagrinėjusi vieną bylą ir paskelbusi sprendimą, kuriuo atmestas kreditoriaus skundas vienos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės bankroto byloje.
Suprasti akimirksniu
- Jei preliminari tyrėjų nuomonė yra, kad asmens mirtis buvo nesmurtinė, tyrimo dėl mirties aplinkybių dokumentuose vietoj Baudžiamojo kodekso straipsnio įrašomas specialus kodas, vadinamieji penketukai: 555.
- Tokia procedūra vadinama tyrimu mirties priežasčiai nustatyti, ją atlikdami pareigūnai turi gerokai mažiau galimybių priiminėti procesinius sprendimus ir atlikinėti tyrimo veiksmus, nei tais atvejais, kai tiriamos nužudymo aplinkybės. Teoriškai, tuo atveju, jei ekspertai įžvelgtų paslėptų smurto požymių, šis tyrimas galėtų būti perkvalifikuotas į žmogžudystės bylą.
- Įprastai dokumentai su išsamiais teismo medicinos ekspertizės rezultatais pareigūnus pasiekia maždaug per kelis mėnesius.
Planavo pensiją, bet gyveno aktyviai
Velionė turėjo didelę teisinio darbo patirtį: 1980-1990 m. dirbo vyr. juriskonsulte Lietuvos cheminių produktų didmeninės prekybos valdyboje, 1990-1994 m. ėjo arbitro pareigas Lietuvos valstybiniame arbitraže. Nuo 1994 m. iki 1998 m. dirbo teisėja Lietuvos Respublikos Ūkiniame teisme. Nuo 1998 metų iki mirties dienos ėjo teisėjo pareigas Vilniaus apygardos teisme.
Teigiama, kad artėjant pensiniam amžiui, jau ateinantį pavasarį ši teisėja planavo išeiti į užtarnautą poilsį. Tuo pačiu ji pasižymėjo aktyviu gyvenimo būdu: lankė parodas, kitus renginius, nemažai bendravo, mėgo keliauti Lietuvoje ir po užsienį.
Nacionalinės teismų administracijos pranešime skelbta, kad skaudžią netekties valandą artimuosius nuoširdžiai užjaučia visa Lietuvos teismų bendruomenė. Kolegos teisėją prisimena šiltai – kaip itin gilią ir šviesią asmenybę, nuoširdžią kolegę, profesionalią teisininkę.
Su velione atsisveikinti bus galima Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (Olandų g. 22) penktadienį, sausio 31 d., nuo 12.00 val. iki 22.00 val. ir šeštadienį, vasario 1 d., nuo 10.00 iki 12.00.
Urna išnešama šeštadienį 12.00 val., bus laidojama Rokantiškių kapinėse.
