Viršūnių susitikime dalyvauja Baltijos šalių, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Bulgarijos, Rumunijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Islandijos lyderiai, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte bei Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.
Susitikimas rengiamas regiono šalims siekiant suartinti pozicijas prieš NATO viršūnių susitikimą Hagoje.
M.Rutte: Europa dar nekariauja, bet ir negyvena taikoje
17:09
Savo pasisakyme spaudos konferencijoje NATO vadovas Markas Rutte akcentavo, jog Europa išgyvena „didžiausius saugumo iššūkius per dešimtmetį“.
„Vyksta Rusijos agresijos karas, teroristų grasinimai tęsiasi. Mes nekariaujame, bet taip pat ir negyvename taikoje. Todėl turime toliau stiprinti mūsų atgrasymą ir gynybą“, – tikino M.Rutte.
Anot jo, tai reiškia ėjimą į „visišką pasirengimą kariniams veiksmams“: sukuriant daugiau pajėgumų, kurie būtų gerai aprūpinti ir parengti, užtikrinta logistika, amunicija.
„Mes toliau kliaujamės savo B9 ir Šiaurės šalių partneriais, jog šie suvaidins esminį vaidmenį šioms pastangoms“, – kalbėjo NATO vadovas.
Jis taip pat išreiškė viltį, jog netrukus vyksiančiame Hagos viršūnių susitikime šalys apsispręs stiprinti gynybos pramonę ir didinti investicijas į ją.
M.Rutte taip pat kartojo ne kartą skambėjusią žinią: NATO ir toliau rems Ukrainą, nes stipri Ukraina yra „esminis principas euroatlantinio saugumo užtikrinimui“.
17:02
NATO lyderiai Vilniuje: nėra požymių, kad JAV atitrauks karius iš rytinio sparno
17:01
Vilniuje susirinkę NATO sąjungininkų lyderiai teigia, jog nėra jokių požymių, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ketina atitraukti karius iš rytinio Aljanso sparno.
Taip jie kalbėjo po Bukarešto devintuko ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimo, kuris pirmadienį vyko sostinės Valdovų rūmuose.
„Per pastaruosius 6–7 mėnesius turėjau keletą progų pasikalbėti su prezidentu (Donaldu – BNS) Trumpu, taip pat kalbėjau su jo sekretoriais, ypač su (gynybos sekretoriumi Pete'u – BNS) Hegsethu. Neturiu jokios informacijos apie ketinimus išvesti JAV karines pajėgas iš rytinio sparno“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigė, kad nuo sausio iš sąjungininkų sulaukia dviejų klausimų. Vienas jų, ar JAV yra vis dar įsipareigojusios NATO.
„Atsakymas yra taip, įsipareigojusios NATO, įsipareigojusios penktajam straipsniui. (...) Antrasis klausimas, ar jie staiga išves karius. (...) Nėra jokių požymių, kad taip atsitiktų“, – kalbėjo M.Rutte.
Lietuva yra viena iš rytinio NATO sparno šalių, kuriose amerikiečiai dislokuoja savo pajėgas.
JAV kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, o nuo 2019 metų šalyje dislokuojami JAV sunkieji batalionai.
Šiuo metu šalyje tarnauja apie tūkstantį amerikiečių karių.
„Nenoriu remtis gandais, pasitikėčiau nebent oficialia informacija apie galimą Jungtinių Valstijų buvimo Europoje sumažinimą. (...) Esame labai suinteresuoti, kad Jungtinių Valstijų dėmesys Europai išliktų, nes tai labai svarbus mūsų kolektyvinio saugumo elementas. Tikiuosi, kad Hagos viršūnių susitikimas atneš labai teigiamų naujienų šioje srityje“, – teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Amerikiečių televizija NBC balandį skelbė, kad Pentagonas svarsto galimybę atitraukti apie 10 tūkst. karių iš Rytų Europos. Anot žiniasklaidos priemonės šaltinių, kariai galėtų būti atitraukti iš Lenkijos ir Rumunijos.
Zelenskis po Vilniaus susitikimo: nesulaukęs spaudimo Putinas toliau žais žaidimus
16:37 Atnaujinta 16:37
„Aš informavau partnerius apie situaciją fronte, taip pat kalbėjome apie mūsų operaciją Rusijos viduje. Ji reikšmingai susilpnino jų karinius pajėgumus. Operacija „Voratinklis“ parodė, kaip iš tiesų atrodo modernus karas ir kodėl taip svarbu eiti koja kojon su technologijomis: visos mūsų bendros investicijos į dronų gamybą, visa mūsų bendra patirtis, viskas, ką darome kartu su partneriais, daro Europą stipresne“, – sakė V.Zelenskis.
Ukrainos vadovas sako, kad jo šalis gali gaminti kur kas daugiau ir žada, jog investavusieji į modernias karybos priemones gaus pirmenybę įsigyti modernių dronų.
„Ukraina gali gaminti kur kas daugiau. Ir partnerių investicijas matome kaip galimybę suteikti jiems pirmenybę atnaujinti savo arsenalą po karo“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Spaudos konferencija Vilniuje vyko tuo metu, kai baigėsi antrasis Rusijos bei Ukrainos taikos derybų raundas Stambule.
V.Zelenskis pateikė naujausią informaciją apie derybų baigtį.
„Jie apsikeitė dokumentais, mes esame pasiruošę naujam karo belaisvių apsikeitimui“, – pareiškė Ukrainos vadovas.
V.Zelenskis pakartojo jau anksčiau Vilniuje išsakytą mintį: jei derybose Rusija nebus pasiryžusi judėti į priekį, ji turi sulaukti stipresnių Vakarų sankcijų gniaužtų.
„Jei Rusija pavers Stambulo susitikimą tuščiomis kalbomis, turi būti naujo lygio spaudimas, naujos sankcijos, ir ne tik iš Europos: turime siekti bendrų sankcijų G7 lygiu, įskaitant JAV, ir visus tuos, kurie nori taikos. Labai labai svarbu, kad kiekvienas mūsų partneris remtų būtent šį požiūrį: sankcijos prieš Rusija yra būtinos, būtina rimtai apriboti Rusijos pasaulinę prekybą, jos tanklaivių naudojimą, sankcijos, įskaitant antrines – tarifus bei kainų lubas – gali suveikti ir stumti Rusija prie susitarimų. Be spaudimo Putinas ir toliau žais žaidimus su visais, kurie nori, jog šis karas baigtųsi“, – sakė V.Zelenskis.
Jis taip pat pareiškė, jog Hagos viršūnių susitikime NATO Rusijai turi pasiųsti „aiškų signalą“.
„Raktas į tvarią taiką yra akivaizdus: agresorius neturi gauti jokio apdovanojimo už karą. Putinas neturi gauti nieko, kas pateisintų jo agresiją. Bet koks apdovanojimas jam tik parodytų, kad karas atsiperka. Geopolitiniai laimėjimai Rusijai yra tiek pat svarbūs, kaip ir pinigai ar teritorijos“, – tvirtino V.Zelenskis.
Ukrainos lyderis taip pat ragino Vakarus nepasiduoti Rusijos reikalavimams, jog Ukraina ir kitos naujos rytų Europos valstybės negali prisijungti prie NATO, o Aljansas turėtų atitraukti savo bazes.
„Jei Putinui leisime nuspręsti, kas prisijungs NATO, kur NATO infrastruktūra gali ar negali būti, tada Rusijos apetitas karui tik augs: mūsų bendras tikslas yra priešingas – visiškai nuslopinti Rusijos alkį agresijai“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Duda akcentavo augančią Rusijos grėsmę
16:33
Kadenciją baigiantis Lenkijos vadovas Andrzejus Duda akcentavo, kad Šiaurės šalių prisijungimas prie „Bukarešto devyneto“ diskusijos yra rimtas žingsnis integruojant Šiaurės-Rytų Europos saugumo erdvę. Iš NATO Hagos susitikimo jis, kaip ir G.Nausėda taip pat tikisi, jog NATO atsižvelgs į „Bukarešto devyneto“ ir Šiaurės šalių, t.y. NATO Šiaurės-Rytų bloko balsą.
„Ponai ir ponios, mes visi pernelyg gerai žinome, kad susiduriame su kritinėmis grėsmėmis ir iššūkiais iš Rusijos. Į tai atsakydami, mes ne tik turime stiprinti NATO, bet eiti toliau, turėdami omenyje plataus masto Rusijos invaziją Ukrainoje ir jos agresyvų požiūrį į Vakarus, turime daryti viską, jog išvystytumėme reikiamus instrumentus, kurie atremtų Kremliaus neoimperines ambicijas. Ypač čia, rytų flange. Štai kodėl mes diskusijose koncentravomės į išlaidų gynybai didinimą, nacionalinių gynybos pramonių vystymą“, – sakė jis.
A.Duda priminė, jog dar prieš pernykštį NATO susitikimą Vašingtone jis pasiūlė padidinti išlaidas bent iki 3 proc. BVP, tačiau to nebepakanka reaguojant į Rusijos veiksmus, tad šiandien keliamas ambicingesnis, 5 proc. BVP išlaidų tikslas.
A.Duda sako, kad Europa privalo imtis didesnės atsakomybės už savo saugumą, bet neturėtų tai daryti „vaikydamasi Europos autonomijos miražo, o glaudžiai bendradarbiaudama su JAV“.
Jis patikino, jog pokalbiuose su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu sutarė tęsti karinę, politinę, humanitarinę paramą.
Kadenciją baigiantis A.Duda susitikimą Vilniuje vadino reikšmingu, pabrėždamas, jog tai yra „paskutinė mano proga kalbėti kaip Lenkijos prezidentui“.
Gitanas Nausėda: Ukrainos ateitis – Europos rankose
16:16
Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo tvirtino, jog šalys sutarė siekti spartesnio gynybos finansavimo, taip pat pakartojo savo įsipareigojimus Ukrainai.
„Mes tikime, kad sąjungininkai bus pasirengę iš esmės padidinti gynybos finansavimą. Judėdami prie bent 5 proc. BVP finansavimo gynybai, tikimės, kad tuo paseks visas Aljansas“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė G.Nausėda.
Jis priminė, jog Lietuva šio tikslo pasiekti tikisi jau nuo 2026-ųjų.
Kartu jis pabrėžė, jog Hagos viršūnių susitikimas turi „pasiųsti aiškią žinią, kad NATO yra su Ukraina“, t.y. toliau rems jos ginkluotąsias pajėgas ir „jos euroatlantines aspiracijas“, t.y. siekį galiausiai tapti NATO naria. Artimiausiais mėnesiais, anot jo, sąjungininkams kylanti esminė užduotis – padidinti Ukrainai skiriamą karinę paramą, užtikrinti ilgojo nuotolio artileriją ir oro gynybos sistemų bei kitos jai reikalingos ginkluotės tiekimą.
„Ukrainos jėga turi būti reikšmingai padidinta. Ir dabar tai gula pirmiausiai ant europiečių pečių, artimiausių kaimynų“, – tvirtino Lietuvos prezidentas.
14:41
Bukarešto devyneto ir Šiaurės šalių pareiškime Vilniuje – siekis gynybai skirti 5 proc. BVP
14:19
Vilniuje pirmadienį vykusio Bukarešto devyneto ir Šiaurės šalių lyderių susitikimo pareiškime numatyta siekti, kad jų išlaidos gynybai ilgainiui sudarytų bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tekstą pasirašė Vilniaus viršūnių susitikimo pirmininkai – Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Lenkijos vadovas Andrzejus Duda ir Rumunijos lyderis Nicusoras Danas.
„Kad galėtume veiksmingai atremti kylančias saugumo grėsmes ir iššūkius, siekiame, jog gynybai ir su ja susijusioms investicijoms būtų skiriama ne mažiau kaip 5 proc. BVP“, – rašoma tekste.
„Raginame visus sąjungininkus nedelsti ir didinti investicijas tiek nacionaliniu, tiek kolektyviniu lygmeniu – užtikrinant pakankamus išteklius planų įgyvendinimui bei patikimų pajėgumų formavimui, reikalingų pasirengimui, atgrasymui ir gynybai“, – teigiama jame.
Markas Rutte: „Labai daug dėmesio skiriama gynybos išlaidoms ir gynybos produkcijai“
14:17
13:55
