Organizatorių teigimu, programoje numatytas Lietuvos baikerių kongreso, nepriklausomų motociklininkų ir motorizuotų šaulių didvyrių pagerbimo kolonos paradas Gedimino prospektu Vilniuje.
Kolonos dalyviai, išvykę iš Nepriklausomybės aikštės, pirmiausia sustos Lukiškių aikštėje, prie paminklo Lietuvos politiniams kaliniams ir tremtiniams padėti gėlių.
Toliau važiuos prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos bei Vilniaus universiteto centrinių rūmų, kur bus pagerbta universiteto profesūra, čia įkūrusi tuometinį sukilimo štabą ir prie rūmų iškėlusi pirmąją trispalvę vėliavą Vilniaus mieste po metus trukusios bolševikinės okupacijos.
Vėliau Nepriklausomybės aikštėje vyks iškilmingas minėjimas, jame planuojami istorikų, politikų, visuomeninių organizacijų atstovų pasisakymai bei meninė moksleivių, reprezentacinio Lietuvos policijos orkestro koncertinė programa.
Taip pat minėjimo metu ir prieš jį šalia Nepriklausomybės aikštės veiks 1940–1941 metų bolševikinės okupacijos aukoms skirta dailininko Gedimino Ruzgio paroda.
Tuo metu Kaune Birželio sukilimo metinės bus minimos prie 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio kapo, taip pat Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.
Be kita ko, minėjimo programoje numatytas renginys Senosiose Kauno kapinėse prie paminklo žuvusiems sukilėliams, ten bus skaitomas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas, sveikinimo kalbos, atliekamos šaulių, laisvės dainos, vyks žuvusiųjų pagerbimas salvėmis, gėlių padėjimo ceremonija.
Savo ruožtu antradienį grupė parlamentarų Seime teiks rezoliucijos projektą, kuriame raginama vertinant Birželio sukilimo ir okupacijų laikotarpio įvykius remtis istoriniais faktais, o ne propagandiniais stereotipais, vengiant tiek nusikaltimų neigimo, tiek nepagrįsto kolektyvinės atsakomybės taikymo Lietuvos valstybei, tautai ar rezistencijai.
Anot rezoliucijos autorių, istorinės atminties instrumentalizavimas ir propagandiniai mėginimai visą Lietuvos antisovietinę rezistenciją tapatinti su nacistinio okupacinio režimo nusikaltimais kelia grėsmę objektyviam Lietuvos istorijos vertinimui, pilietinės visuomenės atsparumui ir valstybės tarptautinei reputacijai.
Birželio sukilimas Lietuvoje nėra iškilmingai minimas valstybės lygiu, jo vietos istorinėje atmintyje tebeieškoma, nes nei visuomenė, nei istorikai nesutaria, kur reikėtų brėžti liniją, vertinant jo vadus ir dalyvius.
Birželio sukilimas buvo ginkluotas Lietuvių aktyvistų fronto vadovaujamas bandymas atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Jis prasidėjo 1941 metų birželio 22 dieną, nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, tikintis, kad nacistinė Vokietija padės atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
Sukilimo metu paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija, o Laikinoji vyriausybė siekė atkurti nepriklausomybę, tačiau tikslas liko neįgyvendintas nacių Vokietijai įvedus okupacinį režimą.
Netrukus po sukilimo pradžios Kaune „Lietūkio“ garažų teritorijoje viešai nukankinta ir nužudyta daugiau nei 50 Lietuvos žydų, prieš tai kelias dienas Kaune buvo vykdomi žydų pogromai.
