„Mes turime nenurimti, kad užmarštimi neužsidengtų dabartinė jų nelaimė (...). Kol mes neleisime pamiršti, tol ši kova nepralaimėta“, – sakė jis.
Parlamentaras pabrėžė, kad Vakarų pasauliui trūksta politinės valios tinkamai įvertinti Rusijos veiksmus tiek Gruzijoje, tiek Ukrainoje.
„Mes kviečiame Europą pabusti, suprasti, kas vyksta, iš tiesų ne ginklų mums trūksta, mums trūksta politinės valios“, – dėstė M.Adomėnas.
48 metus Lietuvoje gyvenanti Tina Getija, kilusi iš Tageloni kaimo, protesto akcijoje apgailestavo negalinti saugiai aplankyti tėvo kapo, tačiau sakė, kad iš namų išvaryti žmonės tiki, jog ateis teisybės diena.
„Žmonės dar pilni optimizmo ir tikisi, kad dar bus atrasta ta teisybė ir jiems žemė bus grąžinta“, – žurnalistams kalbėjo moteris.
Protesto akcijoje konservatorių kandidatas į Seimą, buvęs diplomatas Žygimantas Pavilionis irgi apie Gruzijos ateitį kalbėjo su optimizmu.
„Jau šiuo metu matosi, kad likusi laisva Gruzija palengva integruojasi į Europą (...). Anksčiau ar vėliau padarysime viską, kad Gruzija taptų Europos Sąjungos ir NATO narė“, – sakė jis.
Susirinkusieji į akciją prie Rusijos ambasados gruziniškai skandavo „Tegyvuoja Gruzija“, laikė plakatus „Putin-free zone“, „Stop Russia“ ir kitus, išskleidė keletą Gruzijos vėliavų su penkiai raudonais kryžiais.
2008 metų rugpjūčio 8-osios naktį tuometinis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo puolimą Pietų Osetijai susigrąžinti. Gruzinų pajėgoms buvo pavykę užimti regiono sostinę Cchinvalį, tačiau į Gruzijos veiksmus atsakė separatistus remianti Rusija. Ji įvedė kariuomenę į regioną, vėliau – į kitus Gruzijos regionus ir pradėjo bombarduoti įvairius taikinius visoje šalies teritorijoje.
Po konflikto Rusija pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, tačiau likusi tarptautinė bendrija jas laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.
