Sekite 15min Google
„Tema, kuri vis aiškiau peržengia tradicinės valstybės gynybos sampratos ribas, yra šalies atsparumas. Energetika, technologijos, logistika, ryšiai, tiekimo grandinės didele dalimi priklauso privačiam sektoriui. Todėl krizės atveju valstybės gebėjimas veikti neišvengiamai priklausys ir nuo to, kaip pasirengusios bus organizacijos“, – teigia organizatoriai.
Koncepcijos pristatyme dalyvaus buvęs NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas Breedlove'as, karo analitikas, buvęs Pietų Korėjos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų vadas generolas In-Bum Chun, asimetrinių ir pilkosios zonos karinių operacijų ekspertė, „New Generation Warfare“ (NGW) centro analitikė Maegen Nix ir saugumo ir geopolitikos ekspertas, NGW centro analitikas Janis Berzinis.
Ekspertai diskutuos, kaip koncepciją paversti realiais gebėjimais, kurie veiktų „ne tik dokumentuose, bet ir krizės ar karo atveju“.
Pasak koncepcijos rengėjų, dokumentas atsakys į klausimus, ką Lietuva turi pakeisti, kad valstybės gynyba būtų ne tik kariuomenės užduotis, kokį vaidmenį krizės ar karo atveju turės verslas, institucijos ir visuomenė. Be to, ko galima išmokti iš šalių, kurioms visuotinė gynyba jau tapo praktine būtinybe.
Po diskusijos vyks spaudos konferencija, kurioje taip pat dalyvaus asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas ir viešosios įstaigos „Stiprūs kartu“ vadovas, laidų vedėjas ir kūrėjas Edmundas Jakilaitis.
Kaip rašė BNS, asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu rugpjūtį atlikta apklausa parodė, jog beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų pritarė, kad šalyje būtų įvestas visuotinis šaukimas, o prioritetas teikiamas vyrų šaukimui.
Šią savaitę opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pasiūlė visuotinį šaukimą įvesti 2030 metais. M. Sinkevičius sutinka, kad reikia datos, nuo kada Lietuvoje būtų įvestas toks modelis, tačiau perėjimui būtinas atitinkamas pasiruošimas.
Sausį KAM sudarytame 2026-ųjų karo prievolininkų sąraše buvo 42 tūkst. 556 jaunuoliai, iš jų šiemet planuota pašaukti 5 tūkst. asmenų.
Šauktiniai Lietuvoje tarnauja devynis mėnesius, tačiau šiais metais atsirado galimybė trumpinti privalomąją karo tarnybą – sudarytos sąlygos ją atlikti tris, šešis arba devynis mėnesius.
Taip pat į tarnybą šaukiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai, ir jų kasmet ketinama pašaukti vis daugiau. Dalis politikų sako, kad tokiu būdu ir artėjama prie visuotinio šaukimo.
