Pirkimas – iki kovo 3 d.
Kaip teigiama skelbime, kuris patalpintas Centriniame viešųjų pirkimų portale, „pirkimo objektą sudaro valdomų vaizdo stebėjimo kamerų, vaizdo transliavimo ir transliavimui reikalingos įrangos diegimas, esamos integruotos vaizdo stebėjimo kamerų sistemos licencijų išplėtimas bei pagal numatomą sudaryti pirkimo sutartį priežiūros paslaugos“.
Ši paslauga apims 40 valdomų stebėjimo kamerų įrengimą ir paruošimą eksploatuoti. Konkursą laimėjusi bendrovė privalės ne tik pristatyti pačias kameras, bet ir jas sumontuoti, atvesti elektros liniją, įrengti reikalingus stulpus ir laikiklius bei sukurti kitą būtiną infrastruktūrą.
Pasiūlymų laukiama iki kovo 3-osios. Kameros mieste turės veikti trejus metus.
Vietos, kuriose bus pakabintos naujosios kameros, derintos su sostinės policija. Vilniaus apskrities VPK dar 2018 metais pateikė 20-ies vietų sąrašą, kuriose prašė papildomai įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Policijos pareigūnai atsižvelgė į galimas grėsmes ir rizikas.
Naujos kameros stebės Vingio parką ir įėjimus į jį tiek nuo Gerosios Vilties g. pusės, tiek iš Žvėryno. Taip pat kameras ketinama įrengti Justiniškių ir Rygos g., Ozo ir Gelvonų g., Ozo, Kareivių ir Kalvarijų g., S.Batoro ir Olandų g. ir kt. sankryžose, Upės gatvėje bei kitose sostinės vietose.
Vietos, kuriose bus pakabintos naujosios kameros, derintos su sostinės policija.
Apie tai, kad vaizdo kamerų mieste užfiksuota medžiaga gali būti labai naudinga, itin garsiai kalbėta, kai gautas pranešimas apie Karoliniškėse, šalia televizijos bokšto neva pagrobtą mergaitę. Tuomet tiek savivaldybė, tiek policijos pareigūnai tvirtino peržiūrėję daugybę kamerų užfiksuotų vaizdų, ieškodami tyrimui reikalingos informacijos.
Skelbta, kad aplink televizijos bokštą įrengtos kameros neužfiksavo tokio nusikaltimo, apie kurį kalbėjo vaikai. Kiek vėliau subliuško ir pats tyrimas, policijos teigimu, jokio nusikaltimo nebuvo.
Prijungia bendrijų kameras
Paskutinis didelis kamerų, fiksuojančių Vilniaus miesto gyvenimą, atnaujinimas įvyko 2018 metų gegužę.
Tada pagal 2017-ųjų lapkričio 10 d. sutartį su „Telia Lietuva“ pradėjo veikti 103 valdomos vaizdo stebėjimo kameros, skirtos padėti policijai užtikrinti asmenų ir jų turto saugumą, viešąją tvarką, nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją ir tyrimą.
Šioje sutartyje buvo numatyta galimybė prie naujųjų kamerų sistemos prijungti dar iki 100 vaizdo stebėjimo kamerų, kurias savo iniciatyva ir lėšomis įrengs bei jų veikimą užtikrins Vilniaus bendruomenės ar asmenys.
Tokių, Vilniaus savivaldybės duomenimis, labai daug nėra, tačiau pernai lapkričio pabaigoje į bendrą tinklą savo 4 kameras paprašė prijungti daugiabučių namų savininkų bendrija „Mindaugo 16 Vilnius“, šiuo metu tai tebedaroma.
Nuo pernai rugsėjo 8 vaizdo kameros veikia Lukiškių aikštėje, 12 kamerų jau anksčiau įrengta ir veikia Bernardinų sode.
Iš viso savivaldybės teritorijoje šiuo metu veikia 123 vaizdo kameros, skirtos užtikrinti viešąją tvarką, prevencijuoti ir išaiškinti nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus. Dar 20 vaizdo stebėjimo kamerų yra skirta transporto priemonių valstybinių numerių skenavimui. Visas jas galima matyti čia.
Planuojame prie 30-ies bendrojo ugdymo įstaigų (pagrindinių mokyklų, progimnazijų, gimnazijų) dar šiais metais įrengti vaizdo stebėjimo kameras.
„Taip pat planuojame prie 30-ies bendrojo ugdymo įstaigų (pagrindinių mokyklų, progimnazijų, gimnazijų) dar šiais metais įrengti vaizdo stebėjimo kameras.
Užfiksuotus vaizdus stebi policijos ir savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, bet vaizdo kameras valdo policijos pareigūnai. Vilniaus apskrities VPK patalpose dirba savivaldybės administracijos samdomos įmonės darbuotojai, kurie 24/7 stebi vaizdo kamerų vaizdus ir apie pastebėtus pažeidimus bei nusikalstamas veikas informuoja atitinkamas institucijas (pareigūnus)“, – teigia Vilniaus savivaldybė.
Dalį vaizdo stebėjimo kamerų vaizdų eismo saugumo ir organizavimo tikslais stebi Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.
Veidų atpažinti neįmanoma
Anot Vilniaus savivaldybės, jokia vaizdo stebėjimo kamera ar sistema dar negali atpažinti žmonių pagal veidus.
„Paprasčiausiai nėra tokios technologijos. Yra tik techninės galimybės, kad iš nufilmuotų vaizdų archyvo sistema atrenka to paties žmogaus vaizdus. Bet to Vilniuje ir, kiek žinoma, Lietuvoje viešosiose vietose nėra, nes tam reikia specialių kamerų ir sąlygų. Tai naudojama oro uostuose ir kitose panašiose vietose, kur žmogus eina veidu tiesiai į vaizdo kamerą, o vaizdo kamera įrengta kuo labiau veido lygyje“, – teigia savivaldybė.
Paprasčiausiai nėra tokios technologijos. Yra tik techninės galimybės, kad iš nufilmuotų vaizdų archyvo sistema atrenka to paties žmogaus vaizdus.
Vilniuje veikianti vaizdo stebėjimo sistema gali pagal gautus iš kamerų duomenis identifikuoti tam tikrus įvykius, pvz., per greitai judantis objektas, didelis žmonių susibūrimas vienoje vietoje ir kt., ir atitinkamai informuoti stebėtojus – vaizdo sienoje išvesti atitinkamos kameros vaizdą, pateikti pranešimą apie įtartiną veiklą ir pan.
Kameros taip pat gali aptikti objektus, per ilgai sustojusius nustatytame plote, judančius nurodytame plote, judančius „draudžiama“ kryptimi ar per greitai arba per lėtai judančius objektus.
Sistema dar gali suskaičiuoti objektus, vienu metu sekti keletą objektų, aptikti, jeigu objektas dingsta iš numatyto ploto, atpažinti neįprastai didelį triukšmą – sprogimą, šūksnius, automobilio stabdymo garsą, maskuoti (užtamsinti) vaizdą (pvz., butų langai).
