„Vilnius tampa migracijos tikslu – naujausiais duomenimis čia gyvena net 78,5 tūkst. užsienio kilmės gyventojų. Besikeičiančios tendencijos skatina stiprinti integracijos politiką savivaldos lygmenyje paslaugų, jų koordinavimo ir kitais aspektais“, – savivaldybės išplatintame pranešime cituojamas Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
„Suplanuotų priemonių efektyvumas neabejotinai bus didesnis, jei nacionalinė valdžia paraleliai imsis reikiamų veiksmų pagal kompetenciją. Vakarų Europos valstybių patirtis rodo, jog privalome ir investuoti sudarydami sąlygas integracijai, ir turėti taisykles, įpareigojančias jomis naudotis. To reikia nuo valstybinės kalbos mokymosi iki sprendimų, neleidžiančių sukurti paralelinių bendruomenių mūsų mieste“, – teigia jis.
Plane numatytos priemonės, kuriomis užsienio kilmės gyventojai bus skatinami mokytis lietuvių kalbos, kreiptis psichologinės, teisinės pagalbos, įsitraukti į ekonominį, kultūrinį ir socialinį Vilniaus gyvenimą.
Anot savivaldybės, šiais veiksmais siekiama sukurti ir nuosekliai įgyvendinti užsienio kilmės gyventojų integracijos politiką Vilniuje, stiprinti savivaldybės vaidmenį Lietuvos integracijos politikos procese.
Plano įgyvendinimui 2026–2028 metais numatyta skirti per 4 mln. eurų iš savivaldybės bei valstybės biudžeto, ES fondų, bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ lėšų.
Savivaldybės teigimu, plano uždaviniai iškelti išanalizavus gerąsias užsienio šalių praktikas, tarptautines rekomendacijas, tyrimų bei vilniečių apklausų rezultatus.
Priemonės apima esmines su užsienio kilmės gyventojų integracija susijusias sritis: lietuvių kalbos mokymąsi, informacijos pasiekiamumą, švietimą, užimtumą, visuomenės nuostatų keitimą bei psichikos sveikatos stiprinimą.
Be tradicinių kalbos kursų, plane numatomos kitos jos mokymosi iniciatyvos, kurios yra susijusios su neformaliu kalbos praktikavimusi.
Augant užsienio kilmės gyventojų, kurių religinis, socialinis, kultūrinis ir politinis kontekstas dažnai reikšmingai skiriasi nuo Lietuvos, skaičiui bus imamasi veiksmų ne tik gerinti užsieniečių informavimo paslaugą, bet ir jų supratimą apie šalies bei miesto kontekstą, normas, naudojimąsi viešosiomis ir kitomis paslaugomis.
„Šiuo metu užsienio kilmės gyventojai vieno langelio principu yra aptarnaujami integracijos centre „International House Vilnius“, tačiau plane numatyta burti ir koordinuoti institucijų, įstaigų, organizacijų, veikiančių integracijos srityje tinklą Vilniuje, taip sudarant galimybes gauti informaciją, tarpininkavimą ar nukreipimą bei pačias paslaugas kuo anksčiau – nuo atvykimo į miestą ar teisėto statuso įgijimo“, – teigia savivaldybė.
Plane numatytais veiksmais siekiama, kad informacija būtų kuo labiau prieinama, tuo tikslu bus atnaujintas „International House Vilnius“ viešinamas turinys, taip pat tobulinamas iki šiol taikytas informavimo ir konsultavimo standartas, ketinama nuosekliai vykdyti užsienio kilmės gyventojų integracijos politikos įgyvendinimo stebėseną.
Savivaldybės duomenimis, integracija bendruomenėje yra prasčiausiai užsienio kilmės gyventojų vertinama sritis: jos įvertinimas siekė 3,8 balo iš 10 ir per metus sumažėjo 1,6 balo.
„Šie duomenys rodo, kad užsienio kilmės gyventojų integracija reikalauja sistemingo ir ankstyvo atvykusių žmonių mokymosi apie miesto ir šalies kultūrines, socialines normas bei tradicijų pažinimą ir veiksmus, padedančius keisti vietos gyventojų nuostatas“, – teigiama pranešime.
Užsienio kilmės gyventojų integracijos plano uždaviniai yra orientuoti į ekonominę integraciją, tarpkultūrinio dialogo skatinimą. Jiems įgyvendinti bus pasitelkiamos įvairios priemonės: socialinės kampanijos, mokymai, plėtojamos tikslinės programos, organizuojami bendruomenės renginiai.
Be kita ko, plano priemonėmis bus siekiama užtikrinti pagalbos ir prevencinių paslaugų teikimą užsienio kilmės gyventojams psichikos sveikatos srityje.
Pasak savivaldybės, Migracijos departamento duomenys rodo, jog per pastaruosius penkerius metus užsieniečių skaičius šalyje išaugo nuo 87,3 tūkst. 2020 metais iki 217 tūkst. 2025-aisiais.
Šiuo metu 36,2 proc. visų Lietuvoje esančių užsienio kilmės gyventojų gyvena Vilniuje. Didžioji dalis jų – iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir Vidurio Azijos valstybių: Indijos, Uzbekistano, Tadžikistano, Turkijos, Azerbaidžano, Pakistano.
