-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2018 12 26

Vis daugiau nevaisingų šeimų pasinaudoja kompensuojama galimybe susilaukti vaikų

Valstybei ėmus kompensuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, pasaulį jau išvydo beveik 300 mažylių. Didesnį susidomėjimą pagalbiniu apvaisinimu pastebi ir ligonių kasos, ir paslaugas teikiantys medikai. Šie džiaugiasi naujagimiais, tačiau sako dar matantys galimybių tobulinti pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
Palaikymo akcija
Palaikymo akcija / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Verslininkė Laura Imbrasienė savo antrosios atžalos susilaukė po pagalbinio apvaisinimo procedūros. Kelis metus užtrukusios procedūros galiausiai ėmė rodyti rezultatus – pirmiausiai teigiamą nėštumo testą, o vėliau ir gimusią dukrą.

„Ypatingai, kai tu jau kelintus metus augini, sūpuoji, myluoji ir užmiegant vis dar padėkoji kažkam iš aukštai, vis tiek tai yra iš aukštai atėjusi pagalba, ne vien medikų pagalba, tai tu tikrai padėkoji už tai, kad žmogus vėl atėjo pas tave“, – sakė vaikų darželio įkūrėja Laura Imbrasienė.

Nuo praėjusių metų balandžio valstybei pradėjus kompensuoti pagalbinio apvaisinimo procedūrą ligonių kasos pastebi, kad vis daugiau nevaisingų šeimų pasinaudoja kompensuojama galimybe susilaukti mažylių.

„Į pagalbinio apvaisinimo paslaugas įeina tiek konsultacijos, tiek injekcijos, taip pat yra kompensuojami genetiniai tyrimai, kai kurioms poroms ši paslauga labai reikalinga ir labai brangiai kainuoja. Taip pat yra kompensuojami specialūs vaistai, kurie reikalingi moterims“, – pasakojo Valstybinės ligonių kasos atstovas Rimantas Zagrebajev.

Nuo pernai balandžio sėkmingai pagimdė 199 moterys – į pasaulį atėjo 277 vaikai. Net 3 šeimos susilaukė trynukų, 69 – dvynių, o 130 džiaugėsi vienu naujagimiu.

Pagal dabar galiojantį įstatymą įteisinta embriono donorystė, jų skaičius yra neribojamas, o prievolė embrioną išsaugoti – amžina.

Pagalbinio apvaisinimo pradininkė Lietuvoje gydytoja Gražina Bogdanskienė rodo, kur laiko savo konsultuojamų porų ląsteles.

„Pagalbinio apvaisinimo įstatymas sako, kad galima atlikti procedūra susituokusiems arba registruotoje partnerystėje. Partnerystės Lietuvoje neregistruoja, nes teigiama, kad nėra partnerystės įstatymo, reiškia, maždaug pusė porų, kurios galėtų gauti pagalbą Lietuvoje, vėl išvažiuoja iš Lietuvos“, – kalbėjo „Vaisingumo centro“ direktorė G. Bogdanskienė.

Per pusantrų metų nuo kompensavimo pradžios pastojusios beveik 200 moterų yra nedidelė dalis tų žmonių, kuriems pagalbos norint susilaukti vaikų reikėtų. Nevaisingų porų Lietuvoje skaičiuojama apie 70 tūkst.

Kasdien mažųjų klegesio apsupta L. Imbrasienė sako, kad su pagalbinio apvaisinimo stigma reikia kovoti, pradėti galima liovusis jį vadinti dirbtiniu ir drąsiau kalbant apie problemą.

„Apie plastines operacijas kažkodėl labai drąsiai kalbame, drąsiai demonstruojame, o čia mes atvedame į pasaulį žmogų, kuris vieną dieną mus pakeis. Kalbame apie tai, kad mūsų mažėja, kad daug iškeliauja kažkur į pasaulį, tai tam, kad mes augintumėme ir stiprintume Lietuvą, apie šią problemą, ligą, turėtume kalbėti drąsiai ir garsiai“, – teigė L. Imbrasienė.

Iki šiol valstybė pagalbinio apvaisinimo paslaugoms išleido 2,5 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius