Dalis parlamentarų ir pati STT iškart pasisakė prieš pažymų viešinimą, o bene vaizdingiausiai tokį poreikį apibūdino Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, buvęs FNTT vadovas Vitalijus Gailius.
Tai štai, pasak parlamentaro, kriminalinio pasaulio žmonės, norėdami sužinoti, ar teisėsaugos institucijose yra kokių nors tyrimų jų atžvilgiu, prašydavo išduoti ginklą. Jei leidimo negaudavo, prašydavo informacijos, kodėl.
Paskubomis pateiktos įstatymo pataisos dėl pažymų viešinimo vis dėlto įstrigo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kai paaiškėjo, kad ne tą įstatymą reikia taisyti. O dabar, kai Vydas Gedvilas atsisakė siekti švietimo ir mokslo ministro posto, apskritai neaišku, koks bus tolesnis tokio pasiūlymo likimas.
Ar tose pažymose buvo minimas „Rosatom“, galima tik numanyti, bet kad šitas šešėlis galėjo būti lemtingas, abejoti sunku.
Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas sako nenusikaltęs Lietuvai ar jos žmonėms, todėl per teismus sieksiąs reabilitacijos. Prezidentė, remdamasi STT informacija, šį Darbo partijos deleguotą kandidatą į švietimo ir mokslo ministrus išbrokavo, nors premjerui jis tiko.
„Nelieka kito kelio, tik kreiptis į teismą. Tuo keliu ir eisiu“, – sakė V.Gedvilas, STT atsisakius jo prašymu išslaptinti pažymą, kurioje surašytos politiko nuodėmės.
Darbo partijos atstovai Seime teikė Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisą, kuri įpareigotų STT, jei būtų pareikalauta, išslaptinti Kriminalinės žvalgybos metodais surinktą informaciją.
„Viešumas šitoj vietoj – pats geriausias instrumentas“, – sakė Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.
Kai kurie valdantieji siūlė ne tik keisti įstatymą, bet ir ant kilimėlio kviesti patį STT vadovą.
Kai kurie valdantieji siūlė ne tik keisti įstatymą, bet ir ant kilimėlio kviesti patį STT vadovą. Tačiau šiuos planus sukritikavęs Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos vadovas sako, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisa problemos nesprendžia.
Šiuo metu STT asmenų reputaciją tikrina remdamasi dviem įstatymais: Korupcijos prevencijos, kuris taikomas vykdant konkrečius ikiteisminius tyrimus, ir Kriminalinės žvalgybos, kai informacija renkama neviešais metodais. Tad peržiūrėti reikia ne vieną įstatymą. Kaip bebūtų, pareigūnai vis tiek atsakingi už aukščiausiems šalies vadovams teikiamą informaciją
„Vienas skambus pasakymas yra Lietuvoj, jog Lietuvos specialiosios tarnybos už slaptas pažymas neatsako. Už tai, ką jie pasirašo, jie yra pasiruošę apsiginti. Va dabar dėl ko Seimo nariai šitaip mąsto, tai galiu pasakyti, kad yra daug nesuprantančių šitos sistemos, bet, deja, specialiosios tarnybos turi elgtis taip, ir ką jos daro – yra parašyta įstatyme“, – sako Darius Petrošius, Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos vadovas.
Antikorupcijos komisijai vadovaujantis V.Gailius aiškina, kad Korupcijos prevencijos įstatymas griežtai reglamentuoja, kokią informaciją turi teikti STT apie būsimus valstybės tarnautojus, kad vadovai galėtų apsispręsti dėl kandidato.
„Pažyma teikiama dėl politinio pasitikėjimo pareigūnų ir pažyma teikiama tam, kad neatsitiktų taip, kad paskyrus po savaitės nereikėtų priimti kažkokius kardinalius sprendimus ir šitaip nekompromituoti aukščiausių valstybės vadovų“, – aiškina Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas.
Pats V.Gedvilas nesigina, kad 2013 m. Seimo vadovo kabinete priėmė „Rosatom“ generalinį atstovą Ukrainoje A.Merteną, kuris atsakingas už rusiškų branduolinių technologijų plėtrą pasaulio rinkose.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas sako, kad viešinti pažymų, kuriose žvalgybos informacija, negalima.
„STT nėra vienintelė informacijos rengėja. Gali būti užsienio partnerių nuoroda, gauta kriminalinės žvalgybos būdu, apie užsienyje turimą sąskaitą arba nekilnojamą turtą ir tas turtas valdomas per tarpininkus. Tokiu atveju mes turime išviešinti partnerių pateiktą informaciją. Aš manau, kad kiltų pasitikėjimo klausimas tarp Lietuvos tarnybų ir tarp partnerių“, – sako A.Anušauskas.
Ilgus metus dirbęs teisėsaugoje V.Gailius pateikia paprastą pavyzdį, kaip su nusikalstamu pasauliu siejami asmenys labai panašiu būdu įsigudrino išgauti informaciją apie teisėsaugininkų vykdomus tyrimus.
„Kreipdavosi į policiją ir prašydavo išduoti jiems leidimą ginklui. Ir jeigu neišduodamas leidimas ginklui, logiška, kad aš galiu paprašyt informacijos, kokia ta informacija, ribojanti man šitą galimybę. Tai būdas pasitikrinti, ar teisėsaugos institucijos dirba mano neskaidrios veiklos atžvilgiu“, – sako V.Gailius.
Šiomis dienomis žiniasklaida skelbė ne vieną neva iš STT pažymos apie V.Gedvilą nutekintą citatą. Tuo metu Darbo partijos patriarchas Viktoras Uspaskichas naujienų agentūrai BNS dėstė, kad įtarimų greičiausiai sukėlė V.Gedvilo susitikimai su verslininkais šiam dar esant Seimo pirmininku.
Pats V.Gedvilas nesigina, kad 2013 m. Seimo vadovo kabinete priėmė „Rosatom“ generalinį atstovą Ukrainoje Aleksandrą Merteną, kuris atsakingas už rusiškų branduolinių technologijų plėtrą pasaulio rinkose.
Apie šį vizitą pranešta nebuvo. V.Gedvilas tikina, kad susitikimą organizavo senas A.Merteno bičiulis socialdemokratas Mindaugas Bastys. Tuomet opozicijos priremtas V.Gedvilas aiškino, kad taiso savo pirmtakų klaidas.
„Buvusi vyriausybė formavo netinkamą bendravimo su Rusija, ypač branduolinės energetikos srityje, praktiką“, – sakė tuometinis Seimo pirmininkas V.Gedvilas 2013-ųjų kovą.
Jis prisimena, kad „Rosatom“ atstovai įkalbinėjo įsileisti juos į Visagino atominės projektą, tačiau neigia, kad šie domėjosi ir Kruonio hidroakumuliacine elektrine. Jo manymu, susitikimas su „Rosatom“ atstovais dabar neturėjo nulemti, vertinant jo reputaciją.
„Nieko nekalbėjom apie Kruonio HAE, tik apie atominę kalbėjom, galimybes gauti, gal būt pritraukti jie norėtų, statybose dalyvauti, bet aš pasakiau, kad aš tų klausimų nesprendžiu – yra premjeras“, – sako V.Gedvilas.
Su „Rosatom“ atstovais uždaromos Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje buvo susitikęs ir premjeras Algirdas Butkevičius. Jis sakė, kad „Rosatom“ žmonės labai suinteresuoti Kruonio HAE ir galimybėmis joje užsitikrinti rezervinius pajėgumus Kaliningrado srityje statomai atominei elektrinei. Tuo metu kaip tik buvo revizuojama prieš tai buvusios valdžios parengta Nacionalinė energetikos strategija, svarstyta, tęsti ar ne Visagino atominės projektą.
Tokį valdančiosios daugumos atstovų elgesį prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metinėje kalboje įvertino griežtai.
„Kol mes nesutardami ir neapsispręsdami blaškomės, kurdami jau septintą Nacionalinę energetikos strategiją, už mus sprendžia slapti „Rosatom“ vizitai, paslaptingi „Gazprom“ memorandumai ir pseudožaliųjų kuriami filmukai. Dedamos didelės pastangos norint sustabdyti viską, kas gali mus padaryti energetiškai savarankiškesnius“, – sakė D.Grybauskaitė 2013-ųjų birželį.
Valdantieji Seime surėmę pečius planavo ketvirtadienį žūtbūt pakeisti Kriminalinės žvalgybos įstatymą taip, kad Darbo partijos į ministrus deleguotas kandidatas galėtų perskaityti STT pažymą ir viešai ją vertinti.
Tačiau po to, kai V.Gedvilas nusprendė nebesiekti ministro portfelio, ataušo ir parlamentarų įkarštis: nutarta ramiai apsvarstyti ir tik po to nuspręsti, ar reikia įstatymu įpareigoti specialiąsias tarnybas, politikams pareikalavus, viešinti žvalgybines paslaptis.
