– Lietuvos banko pagrindinė funkcija iki euro įvedimo buvo prižiūrėti litą. Kokią pagrindinę funkciją atliks Lietuvos bankas dabar? Eurą, kaip suprantu, prižiūri Europos centrinis bankas.
– Iš tikrųjų, su įstojimu į euro zoną atsiranda papildomų funkcijų. Litas buvo susietas su euru fiksuotu kursu – kaip juda euras, taip keičiasi ir lito kursas. Dabar Lietuvos bankas turi sprendimų priėmimo funkciją. Kaip ir iki euro įvedimo, mes darome ekonomines prognozes, analizes, investuojame. Taip pat dirbame su grynaisiais pinigais – aprūpiname komercinius bankus.
– Ką Lietuvos bankas darė kitaip nei Estijos ir Latvijos centriniai bankai, kad taip sėkmingai įvedė eurą Lietuvoje?
– Manau, kad lygiai taip pat sėkmingai eurą įsivedė ir estai, ir latviai. Mūsų skirtumas nuo kitų valstybių yra tai, kad didesnis grynųjų pinigų populiarumas ir kiekis. Tad mūsų logistinė operacija buvo sudėtingesnė nei kitose Baltijos šalyse.
Nepaisant to, grynųjų litų skaičius rinkoje smarkiai mažėja. Šiuo metu rinkoje yra apie 1,5 mlrd. grynųjų eurų. Tačiau diena iš dienos grynųjų pinigų santykis keičiasi ir per pirmąsias sausio dienas euras bus vyraujanti valiuta.
Skaičiuojame, kad per septynerius metus euro įvedimas turėtų padaryti teigiamą įtaką mūsų ekonomikai, jei nebus padaryta klaidingų ekonominės politikos sprendimų.
Tam tikrų nesklandumų buvo. Tačiau iš principo einasi neblogai.
– Kada pajusime, kad euras padėjo mūsų ekonomikai augti ir plėstis? Kada pamatysime rezultatus?
– Euras, sakyčiau, padarė teigiamą poveikį dar iki jo įvedimo. Geriausias pavyzdys yra atpigęs skolinimasis Vyriausybei. Mūsų skaičiavimais, tikėtinas užsienio prekybos pagyvėjimas iki 10 proc., palūkanų lygio nusileidimas ne tik viešajam sektoriui, bet ir privačiam.
Skaičiuojame, kad per septynerius metus euro įvedimas turėtų padaryti teigiamą įtaką mūsų ekonomikai, jei nebus padaryta klaidingų ekonominės politikos sprendimų.
– Kodėl pašte, Šiaulių banke dokumento nereikia, o skandinaviškuose bankuose reikia bet kokiai sumai?
– Yra Pinigų plovimo prevencijos įstatymas, kuriame pasakyta, nuo kurios sumos iškart reikia identifikuoti asmenis. Tačiau ūkio subjektai, bankai, gali nusistatyti savo reikalavimus. Mano galva, nėra sunku einant į banką turėti asmens dokumentą.
Matyt, Lietuvos paštas valdo savo riziką kitomis priemonėmis. Be to, pašte yra apribotas maksimalių sumų dydis. Jei gerai pamenu, apie 3000 Lt.
– Prašau pagalvoti apie papildomą atlygį eiliniams bankų darbuotojams, dabar gauname 1460 litų į rankas. Po darbo dienos kelio namo nematyt.
– Kalbant apie Lietuvos banko darbo užmokesčio politiką, mes esame ją peržiūrėję. Politika yra pakeista nuo 2008 metų ir šitas sinchroninis judėjimas vyksta. Euro įvedimui esame priėmę papildomų žmonių ir atitinkamai laikomės Darbo kodekso. Daugiausia darbo sutarčių buvo sudaryta dėl kasininkų pozicijų. Jei neklystu, priėmėme apie 12 papildomų darbuotojų.
– Ar jums žinoma, kad dalis Lietuvos banko tarnautojų daugiau kaip pusę metų penkias dienas per savaitę dirbdavo po 11–13 valandų per parą? Kodėl neregistruojate viršvalandžių? Ar tiems tarnautojams ketinate sumokėti už viršvalandžius? Juk Lietuvos bankas mokėjo už dalies banko tarnautojų pasilinksminimą prie Guostos ežero Prienų rajone.
– Kaip ir sakiau, tikrai Lietuvos bankas laikosi visų Darbo kodekso reikalavimų. Mes mokame už viršvalandžius.
Kalbant apie renginį, tai mes laikomės tokios politikos, kad darbuotojai iš dalies patys moka už šventinius renginius.
– Ar, jūsų manymu, Klaipėdos saugyklos perdavimas Turto fondui iki euro įvedimo buvo teisingas žingsnis?
– Be jokios abejonės. Kaip ir viso kito turto, vadinamųjų mokymo centrų, o iš tikrųjų poilsinių, atsisakymas yra naudingas. Lietuvos bankas visada laikėsi politikos, kad dirbtume efektyviai.
Klaipėdos saugyklos išlaidos, skaičiuojant priežiūrą ir darbo užmokestį, buvo nemenkos. Sprendimas atsisakyti buvo priimtas tada, kai euras buvo dar labai toli.
Mes ir toliau planuojame optimizuoti grynųjų pinigų aprūpinimo modulį. Sausio pabaigoje planuojame pasiūlyti rinkai savo viziją, kaip ateityje galėtų būti aprūpinama rinka grynaisiais pinigais.
– Skambinau euras.lt puslapyje nurodytu informaciniu numeriu. Atsakymo negavau, nes konsultantė atsakė nežinanti. Klausiu jūsų – prie ko pririštas euras?
– (Nusijuokė) Prie nieko. Euras nėra prie nieko pririštas. Tai tiek (šypsosi).
– Kokia ateitis numatoma lietuviškoms euro monetoms? Ar neišnyks jos pasklidusios po visą Europą? Kaip bus keičiamos susidėvėjusios euro monetos? Kuo bus keičiamos susidėvėjusios kitų euro zonos šalių monetos?
– Santykis Lietuvos ir likusios euro zonos monetų yra gana mažas. Natūralu, kad lietuviškos euro monetos cirkuliuos po visą rinką. Aišku, per kažkiek laiko jos „atsiskies“, tačiau tai įvyks ne iš karto.
O atnaujinimas vyks taip, kaip su lietuviškų litų monetomis – jeigu jos patenka pas mus ir yra susidėvėjusios, tai mes jas išimame ir leidžiame naujas.
Šiaip monetų susidėvėjimas yra mažesnis nei banknotų. Čia tikrai ne dvejų ar trejų metų klausimas.
– Kiek dar liko litų ir centų apyvartoje ir kodėl dingo statistika iš Lietuvos banko puslapio?
– Labai konkrečiai nepasakysiu. Bendras skaičius – 5,3 mlrd. litų. Yra maždaug 50 proc. sumažėjimas. O statistika dingo todėl, kad dabar pagrindinė atsiskaitymo priemonė yra euras, litui liko tik kelios savaitės.
– Penktadienį sumaniau išsikeisti litus į eurus Vilniaus centriniame pašte. Prastovėjau dvi valandas, pinigus keitė tik vienas langelis, o žmonių buvo dešimtys, eilė judėjo lėtai. Pagaliau prieš 16 val. eurai baigėsi. Kilo žmonių nepasitenkinimas. Ir tokių laiškų yra tikrai nemažai. Kaip vertinate tokį Lietuvos pašto darbą?
– Ką ir minėjau išvakarėse, ir sausio 1-ąją – šiomis dienomis reikia geranoriškumo. Eurą įvedinėjame pirmą kartą ir natūralu, kad žmogiškasis faktorius veikia. Gal ne visur viskas buvo tinkamai paskaičiuota. Reikia kantrybės ir supratimo.
Mes iš tikrųjų eurais bankus esame aprūpinę visiškai.
Reikia suprasti, kad pinigai yra materialinės vertybės ir jų nešiojimas turi tam tikras procedūras. Paprasto pernešimo lagaminais neįmanoma padaryti. Todėl ir kyla tam tikrų nesklandumų.
– Ar jūsų nenustebino toks didelis ažiotažas?
– Mes prognozavome, kad litų keitimo į eurus procesas bus intensyvus. Kaip jau sakiau, Lietuva išsiskiria grynųjų pinigų populiarumu.
Tik mes nesitikėjome, kad viskas sueis į vieną vietą, kad bus „studento paskutinės nakties“ sindromas – iš tikrųjų, didžiausias intensyvumas buvo tarp šv. Kalėdų ir Naujųjų metų.
Bet, kaip jau sakiau, nėra reikalo skubėti, nes keitimas dar vyks ir siūlau žmonėms taupyti savo laiką. Kiek litų bus, tiek jų ir pakeisime. Na nebent sportinis interesas yra kuo greičiau pasikeisti.
– Prekybos centre iš manęs nenorėjo priimti kitų šalių euro centų, kurie atrodo nenauji ir be Vyčio. Teko ilgai aiškintis.
Lietuviai mėgsta grynuosius, mėgsta čiupinėti pinigus. Aišku, tai yra ir pinigai vokeliuose, nelegalus atsiskaitymas. Kita dalykas – pinigų laikymas namuose, ko aš niekada nesupratau ir nesuprasiu.
– Čia mano minėtasis žmogiškasis faktorius. Be jokios abejonės, visų šalių eurų monetos turi būti priimamos.
– Kai kuriose parduotuvėse trūksta pinigų skaitytuvų, todėl jos atsisako priimti stambesnius banknotus ir siūlo atsiskaityti kortelėmis. Ar tai teisėta?
– Mes esame tokiame tranzitiniame periode. Todėl prašyčiau visų – ir pirkėjų, ir pardavėjų – kantrybės ir geranoriškumo. Aš pats savaitgalį bandžiau pasikeisti ir tikrai visur su manimi kalbėjosi. Jeigu tik yra tarpusavio supratimas, tai viskas vyksta gerai.
– Iš kur žmonės turi tiek grynų? Ar jie algas gauna grynais?
– (Šypsosi) Geras klausimas. Kaip sakiau, lietuviai mėgsta grynuosius, mėgsta čiupinėti pinigus. Aišku, tai yra ir pinigai vokeliuose, ir nelegalus atsiskaitymas.
Kita dalykas – pinigų laikymas namuose, ko aš niekada nesupratau ir nesuprasiu.
– Kavinėje iš manęs nepriėmė litų. Paprašė atsiskaityti eurais arba kortele.
– Toks atsisakymas yra visiškai nepagrįstas. Keista, kad tai vyksta, nes prekių ar paslaugų tiekėjas turi gerbti savo klientą. Jei man taip pasakytų, tai aš niekada nebegrįžčiau į tą prekyvietę.
– Kaip vertinate euro ateitį? „The Washington Post“ mūsų prisijungimą prie euro zonos įvertino kaip šuolį į skęstantį „Titaniką“.
– Matot, galiu pasakyti, kad nematau didelio skirtumo būti „Titaniku“ ar būti prisirišus prie lyties. Bet tai yra šaržas, anglosaksų spaudos požiūris į eurą yra gana rezervuotas.
Galiu pasakyti, kad nematau didelio skirtumo būti „Titaniku“ ar būti prisirišus prie lyties. Bet tai yra šaržas, anglosaksų spaudos požiūris į eurą yra gana rezervuotas.
Šiaip Europos centrinis padarė labai daug, kad išspręstų euro krizę ir ta politika tęsiasi toliau. Tikrai nevertinu euro kaip skęstančio laivo. Manau, kad euras, išėjęs iš krizės, yra sustiprėjęs. Galime pasidžiaugti, kad euro kursas dolerių atžvilgiu yra optimalus ir tai sudaro sąlygas eksportui pasiekti reikiamą, teigiamą lygį.
Faktiškai, mes eurą turime jau seniai. Tad euro zonos šalių krizės ir sunkumai mus dabar lies tiek, kiek lietė ir anksčiau.
Kartais mes, lietuviai, jaučiamės, kad esame kamputyje ir periferijoje. Reikėtų matyti kelis žingsnius į priekį ir kelias šalis aplink mus. Kai tampi komandos nariu, tai turi rūpėti ir komandos narių sveikata.
– Buvo pažadėta, kad pirmuosius du mėnesius bankuose ir kitur didžiausia keičiama euro kupiūra bus 50 eurų, tačiau pats nuėjau į banką pasikeisti ir gavau 2 kupiūras po 100 ir likusią sumą – 23 eurus. Kaip man atsiskaityti kaimo parduotuvėje su tokiomis kupiūromis?
– Mes dažnai sulaukiame kitokio klausimo: kodėl žmonės bankuose gauna smulkiomis kupiūromis. Matyt, tai yra skonio reikalas.
Kalbėdami apie mažesnio nominalo kupiūras, omenyje mes turėjome bankomatų užpildymą. To mes ir buvome pasiekę kalbėdami su komerciniais bankais. Tikrai nemanau, kad negautumėte grąžos nusinešę 50 eurų kupiūrą į kaimo parduotuvę.
– Pastaruoju metu atrodote gerokai numetęs svorio. Kaip jums tai pavyko? Gal tai streso įvedant eurą rezultatas?
– (Juokiasi) Geras klausimas. Tiesiog pagalvojau, kad keletą kilogramų numesti būtų ne pro šalį. Taip ir padariau. Savęs valdymas yra puikus būdas padirbėti su savimi.
Stresų esu turėjęs visokių, gal net didesnių, tad su stresu nesiečiau.
– Po euro įvedimo valiutų kursai nurodomi už 1 eurą. Suprantama, bankams tai yra patogu, bet žmogui tikrai ne, nes norint sužinoti, kiek gausiu už 10 dolerių, reikia naudoti skaičiuotuvą, juk niekur parduotuvėse nenurodoma kaina už produkto kiekį. Ar negalima būtų valiutų kursus nurodyti kaip seniau, nes buvo garantuojama, kad niekas nepasikeis po euro įvedimo?
– Lito nebėra, tai euro kursas su kitomis valiutomis yra svarbiausias. Čia mes perkėlėme Europos centrinio banko praktiką. Plius, mes periodiškai skelbiame kitų valiutų, kurios yra aktualios mums, Lietuvai, kursus.
– Kokios, jūsų nuomone, buvo padarytos didžiausios klaidos įvedant eurą?
– Dar per anksti būtų kalbėti, nes procesas dar juda. Sakyčiau, kad tobulinti dalykai yra, tarkime, geresnis planavimas paskutinėmis dienomis. Tikrai nesitikėjome tokio masto „paskutinės nakties“ sindromo. Gal reiktų palaukti antrojo šių metų pusmečio ir tada daryti išvadas.
– Kokias makroprudencines priemones Lietuvos bankas gali taikyti siekiant užtikrinti kainų stabilumą po euro įvedimo?
– Kalbant apie makroprudencines priemones, tai visų pirma yra susiję su kreditavimo ciklo reguliavimu. Dabar mes galime įvedinėti papildomus reikalavimus bankams, papildomus buferius, kurie galėtų sustabdyti arba papildyti kreditavimą.
Šiuo metu mes nematome jokių priežasčių nekilnojamojo turto burbului, kuris įvyko prieš kelerius metus.
– Kaip vertinate informaciją, susijusią su kainų perskaičiavimu ir apvalinimu?
– Išskirtinumo Lietuvos atveju nematau, panašiai elgėsi ūkio subjektai Latvijoje ir Estijoje. Tikrai nemanau, kad tai yra masinis reiškinys, kad kainos apvalinamos ne vartotojo naudai.
Reikėtų žiūrėti kiekvieną atvejį ir nagrinėti. Šiaip, aišku, Lietuvos bankas turi galimybę daryti įtaką kainų lygiui, turiu galvoje, makroekonomine prasme. Be abejo, Lietuva, kaip maža valstybė, turi savotišką ciklą ir tas ciklas nesutampa su didžiosiomis Europos valstybėmis.
– Žmonės klausia, kaip sužinoti, kada į jų gyvenamąją vietovę atvyksta mobiliosios grupės, keičiančios eurus.
– Kalbama apie mobiliąsias pašto grupes. Kai kur pašto darbuotojai atvyksta pagal iš anksto suderintą grafiką, o ne dirba toje gyvenvietėje nuolatos. Dėl to reikėtų kreiptis į seniūnus, jie turėtų žinoti grafikus. Ir noriu patikslinti, kad pašto skyriuose galima pasikeisti iki 1000 eurų sumą.
Pabrėžiu, kad tik pašto skyriai, bankai ir kredito unijos gali keisti eurus. Kol kas, ačiū Dievui, apie stambesnius sukčiavimo atvejus nebuvo pranešta.
***
Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įvestas euras. Lietuvos bankas buvo pagrindinė institucija, kuri koordinavo pasiruošimą eurui, rengė visuomenės informavimo planą, kontroliavo komercinius bankus euro įvedimo laikotarpiu.
Bene daugiausiai nepatogumų kilo paskutinėmis gruodžio dienomis. Euro įvedimo išvakarėse žmonės apgulė bankus ir bankomatus.
Šalies vadovai teigiamai įvertino Lietuvos pasirengimą eurui. Pasiruošimas vyko be didesnių nesklandumų. Tyrimai rodo, kad artėjant euro įvedimui žmonių informuotumas didėjo, retėjo euro pesimistų gretos.
Bene daugiausia nepatogumų kilo paskutinėmis gruodžio dienomis. Euro įvedimo išvakarėse žmonės apgulė bankus ir bankomatus.
Vieni jų skubėjo į savo sąskaitas įnešti litų, kiti į bankus atėjo nešini monetų maišais. Su trukdžiais ir pertraukomis veikė bankų elektroninės bankininkystės sistemos, likus kelioms dienos iki sausio 1 d. dalis bankomatų neveikė visai.
Visuomenę ir politikus piktino Lietuvos pašto darbo laikas. Komerciniams bankams sausio 1 d. atidarius dalį savo skyrių Lietuvos paštas darbą pradėjo tik sausio 2 d. Paskutinėmis gruodžio dienomis Lietuvos paštas nedirbo apskritai.
Kaip praėjo valiutos pakeitimas Lietuvoje? Kokius didžiausius iššūkius teko įveikti ir ką buvo galima padaryti geriau? Kas pasikeitė lietuvių piniginėse sučežėjus eurams?
