Vilkų taikiniu gali tapti ne tik ganyklose paliktos avys, ožkos ar veršeliai – lengvu grobiu gali tapti ir nakčiai sodybos kieme pririštas šuo, negalintis pabėgti ar pasitraukti į saugią vietą. Rugpjūčio–spalio mėnesiais vilkų aktyvumas prie ūkių padidėja, todėl būtent dabar svarbu įvertinti turimas apsaugos priemones ir pasirūpinti tiek ūkiniais gyvūnais, tiek augintiniais.
Vilkai yra saugomi laukiniai gyvūnai ir svarbi Lietuvos ekosistemos dalis. Paprastai jie žmonių vengia, tačiau lengvai pasiekiamas grobis gali paskatinti juos priartėti prie ūkių ar sodybų. Didžiausia rizika kyla tuomet, kai gyvūnai ganomi be priežiūros, nakčiai paliekami atvirose ganyklose arba nėra tinkamai apsaugoti.
Didžiausia rizika – naktį
Didžiausią pavojų patiria avys, ožkos, veršeliai ir kiti smulkesni ūkiniai gyvūnai. Siekiant sumažinti užpuolimo riziką, naktį juos rekomenduojama laikyti tvartuose arba gerai apsaugotuose aptvaruose.
Svarbu ne tik įrengti apsaugos priemones, bet ir nuolat įsitikinti, kad jos iš tiesų atlieka savo funkciją. Aptvarus, tvoras ir vartus reikėtų reguliariai tikrinti, o pastebėtus pažeidimus – nedelsiant pašalinti. Viena iš veiksmingų priemonių gali būti tinkamai įrengti elektriniai aptvarai.
Papildomai galima pasitelkti judesio davikliais valdomą apšvietimą, garsines ar šviesos baidymo priemones. Vis dėlto jos turėtų būti naudojamos kartu su patikimais aptvarais, o ne tapti vienintele gyvūnų apsauga.
Pririštas šuo – lengvas grobis
VMVT atkreipia dėmesį, kad artėjant šiam laikotarpiui svarbu nepamiršti ir sodybose bei ūkiuose laikomų šunų. Ypač pažeidžiami yra tie, kurie nakčiai paliekami lauke pririšti.
Nors kartais manoma, kad lojantis šuo gali atbaidyti vilką, gali nutikti ir priešingai – lojimas gali atkreipti plėšrūnų dėmesį ir paskatinti juos priartėti prie sodybos ar ūkinių pastatų. Pririštas šuo tokiu atveju neturi galimybės pabėgti, pasitraukti į saugią vietą ar išvengti susidūrimo. Susidūręs su vienu ar keliais vilkais jis dažniausiai neturi realių galimybių apsiginti. Todėl saugiausia šunis naktį laikyti namuose, uždarame voljere arba kitoje nuo laukinių gyvūnų apsaugotoje vietoje.
Plėšrūnus gali privilioti ir tai, ką paliekame ūkyje
Rūpinantis gyvūnų saugumu, svarbu įvertinti ir pačią ūkio ar sodybos aplinką. Teritorijoje nereikėtų palikti maisto atliekų, kurios gali privilioti plėšrūnus. Taip pat svarbu tinkamai tvarkyti ūkinių gyvūnų gaišenas bei skerdimo metu susidarančias atliekas, kad jos netaptų vilkus prie ūkio traukiančiu lengvai pasiekiamu maisto šaltiniu.
Jei vilkas jau apsilankė, gali sugrįžti
Jeigu vilkų išpuolis jau įvyko, svarbu nedelsti ir kuo greičiau sustiprinti gyvūnų apsaugą. Vilkai gali sugrįžti į vietas, kuriose anksčiau rado lengvai pasiekiamo grobio, todėl po išpuolio reikėtų iš karto įvertinti, kur apsauga buvo nepakankama, ir imtis papildomų priemonių.
Svarbiausia – nelaukti vilkų apsilankymo. Artėjant laikotarpiui, kai vilkų išpuolių rizika išauga, iš anksto pasirūpinus tinkamais aptvarais, gyvūnų laikymu naktį ir saugia ūkio aplinka galima gerokai sumažinti išpuolių tikimybę ir apsaugoti tiek ūkinius gyvūnus, tiek ir augintinius.
