Apklausoje dalyvavo 1002 Lietuvos gyventojai nuo 18-74 metų amžiaus, tarp jų 41,6 proc. vyrų ir 58,4 moterų. Tyrime dalyvavo 24,9 proc. sostinės, 57,1 proc. kitų didmiesčių, 29,2 proc. kitų miestų ir rajonų centrų bei 13,7 proc. kaimo gyventojų.
Tyrimo rezultatai atskleidė tai, kad dešimties balų sistemoje Lietuvos Vyriausybės reakciją į pandemiją respondentai vidutiniškai įvertino 6,3 balo. Nuo pandemijos pradžios iki šiol visos Lietuvos Vyriausybės taikytos priemonės COVID 19 pandemijos pasekmėms sumažinti įvertintos 5,9 balo.
Po 5,5 balo, apklaustieji gyventojai buvo linkę vertinti taikomas priemones sveikatos apsaugos srityje bei priemones skirtas pandemijos poveikiui šalies ekonomikai sumažinti. Konkrečias Lietuvos Vyriausybės taikytas priemones pandemijos poveikiui sumažinti respondentai įvertino gana palankiai.
Palankiausiai įvertinta (teigiamai priemonę vertino net 82,1 proc. respondentų) dėl karantino metu esančių apribojimų lankyti ugdymo įstaigas galimybė pandemijos metu gauti ligos (nedarbingumo) išmoką vaiko ar neįgalaus asmens priežiūrai. Sąlyginai labai palankiai (63,3 proc.) vertinamos vienkartinės išmokos vaikams, 257 eurų išmoka dirbantiems savarankiškai (69,7 proc.), bei subsidijos darbuotojų darbo užmokesčiui per prastovas (77,8 proc.).
Mažiau palankiai įvertintos kitos dvi taikytos priemonės: vienkartinė 200 eurų išmoka senjorams, našlaičiams, našliams ir neįgaliesiems (58 proc.) bei laikina 42 arba 200 eurų darbo paieškos išmoka (57,6 proc.). Paminėtina tai, kad mažiausiai palankių vertinimų sulaukė priemonė skirta medikų poilsiui. Šią priemonę teigiamai vertina 53 proc. apklaustųjų.
Tai, kad nuo COVID 19 pandemijos pradžios jų gaunamos pajamos sumažėjo nurodė trečdalis visų apklaustų gyventojų. Tačiau net kiek daugiau nei dešimtadalis (12,2 proc.) respondentų nurodė, kad jų gaunamos pajamos padidėjo arba labai padidėjo. Namų ūkio finansinės situacijos pablogėjimą nurodė kiek mažiau nei trečdalis (28,9 proc.) visų apklaustųjų respondentų. Svarbu paminėti tai, kad net 61,3 proc. apklaustųjų gyventojų nurodė, kad jų namų ūkio finansinė situacija nepasikeitė. Tai leidžia daryti prielaidą, kad bent jau didžiajai daliai gyventojų pandemijos sąlygomis pavyko išlaikyti namų ūkio finansinį stabilumą.
Tai, kad nuo COVID 19 pandemijos pradžios jų gaunamos pajamos sumažėjo nurodė trečdalis visų apklaustų gyventojų.
Didžioji dalis apklaustųjų nurodė, kad jų situacija darbo rinkoje nepasikeitė. Tai, kad jų situacija darbo rinkoje pablogėjo pažymėjo kiek mažiau nei ketvirtadalis visų apklaustųjų. Analizuojant tai, kaip pandemija paveikė dirbančių respondentų darbo sąlygas, reikia pažymėti, kad tik dešimtadalis respondentų nurodė, kad COVID 19 pandemijos metu jų atlyginimas buvo sumažintas.
Tačiau iš apklaustųjų gyventojų nuomonės galime konstatuoti, kad dėl pandemijos (o ypač pirmojo karantino laikotarpiu) darbdaviai gana dažnai buvo linkę leisti darbuotojus kasmetinių apmokamų atostogų, tokiu būdu išvengiant prastovų ar atleidimo iš darbo. Tą nurodė beveik penktadalis visų apklaustųjų dirbančiųjų. Be to, beveik ketvirtadaliui apklaustų dirbančiųjų buvo sumažintos anksčiau gaunamos priemokos bei premijos. Taip pat, bemaž ketvirtadalis respondentų nurodė, kad pasunkėjo jų darbo sąlygos, tai yra – dėl pandemijos teko dirbti viršvalandžius.
Bemaž ketvirtadalis respondentų nurodė, kad pasunkėjo jų darbo sąlygos, tai yra – dėl pandemijos teko dirbti viršvalandžius.
Tyrime dalyvavę respondentai koronaviruso keliamą grėsmę buvo labiausiai linkę vertinti iš asmeninės perspektyvos. Didžiausią grėsmę, anot respondentų, koronavirusas kelia jų darbo vietos stabilumui. Šiam teiginiui pritarė kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų.
Kiek daugiau nei dešimtadalis gyventojų nurodė, kad koronaviruso keliama grėsmė yra labai didelė arba didelė jų ir jų šeimos sveikatai (13,1 proc.) bei jų finansiniam saugumui (pajamoms, santaupoms ir t.t.) (13,2 proc.). Paminėtina ir tai, kad koronaviruso grėsmę jų ir jų šeimos sveikatai net 40 proc. apklaustųjų nurodė kaip vidutinišką. Įdomu pažymėti, kad grėsmę Lietuvos visuomenės sveikatai kaip didelę ir labai didelę vertina tik 8,3 proc. apklaustųjų.
