Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 10 31 /14:07

Vyriausybė pritarė įstatymų pataisoms, tikslinančioms karo padėties teisinį reguliavimą

Vyriausybė trečiadienį posėdžio metu bendru sutarimu pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtoms įstatymų pataisoms, tikslinančioms karo padėties teisinį reguliavimą bei detaliau apibrėžiančioms vadovaujančių asmenų kompetenciją, ginkluotųjų pajėgų sudėtį, specialiųjų priemonių taikymą. Toliau šias pataisas svarstys Seimas.
Lietuvos kariuomenės sunkvežimis UNIMOG 500
Lietuvos kariuomenės sunkvežimis UNIMOG 500 / Žilvino Pekarsko / 15min nuotr.

Trečiadienį įstatymų pakeitimų projektus Vyriausybės posėdyje pristatė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Jo teigimu, dabartinė Karo padėties įstatymo redakcija galioja nuo 2000 m. ir neatspindi nuo tada įvykusių pokyčių: tiek institucinių, Lietuvai tapus ES ir NATO nare, tiek geopolitinių, susijusių su karais Gruzijoje ir Ukrainoje.

„Buvo įvertinti esami reguliavimo trūkumai ir atlikti reguliavimo pakeitimai“, – sakė R.Karoblis.

Krašto apsaugos ministerijos teigimu, įstatymų pakeitimai leistų sklandžiau pereiti iš taikos meto į karo padėties teisinį režimą, užtikrintų operatyvų sprendimų priėmimą ir kiek įmanoma sklandžią valstybės institucijų ir ūkio subjektų veiklą.

Projektu siūloma įtvirtinti, kad ginkluota gynyba būtų pradedama nedelsiant nuo prezidento dekreto ar Seimo nutarimo pasirašymo, o ne nuo jo įsigaliojimo, paskelbus apie tai viešai, kaip numatoma dabar.

Pagal naują įstatymą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Viešojo saugumo tarnybos ir karinės žvalgybos pareigūnai automatiškai taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi. Šiuo metu numatoma, kad jie būtų priskirti ginkluotųjų pajėgų vado įsakymu.

Kaip pristatydamas įstatymų projektus sakė R.Karoblis, tai leistų karo padėties metu efektyviau užtikrinti konstitucinę tvarką.

Kitoms pajėgoms negu kariuomenei, išskyrus partizanus, karo metu būtų taikoma ta pati kaip kariuomenėje laipsnių sistema, atlyginimų mokėjimas, socialinės garantijos, atostogų ir poilsio režimas.

Pataisomis siūloma griežčiau apibrėžti partizanų veiklą, siekiant užkirsti kelią plėšikaujančioms gaujoms. Šiuo metu įstatymas numato, kad partizanų vienetai ginkluotųjų pajėgų dalimi tampa automatiškai.

Pataisomis siūloma įtvirtinti, kad partizanų vienetai prie ginkluotųjų pajėgų būtų priskirti ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu, o jam negalint veikti – Tautos pasipriešinimo vadovybės sprendimu.

Įstatymu taip pat detalizuojama, kad partizanų vienetai privalo turėti vadą, struktūrą, koordinuoti veiksmus tarpusavyje, atvirai nešioti ginklą, skiriamąjį ženklą.

Įstatymu siūloma numatyti papildomų įgaliojimų prezidentui – įstatymas būtų papildytas nuostatomis, kad šalies vadovas priima institucijoms privalomus sprendimus valstybės gynimo klausimais, koordinuoja diplomatines valstybės gynimo priemones ir tvirtina žvalgybos informacijos poreikius bei prioritetus.

Projektu detalizuojami ir Vyriausybės, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado įgaliojimai. Pavyzdžiui, pagal naują įstatymą, kariuomenės vadas galėtų uždrausti elektroninių ryšių naudojimą, civilinių orlaivių skraidymą ir laivų plaukimą – šiuo metu šie klausimai neaptariami.

Pasak R.Karoblio, įstatymų pataisos numato ir tiesioginio valdymo įvedimą savivaldybėse esant poreikiui, taip pat specifines nuostatas dėl savivaldybių vaidmens, detalizuoja karo komendanto funkcijas. Numatoma, kad koordinuodamas pagalbos teikimą ginkluotosioms pajėgoms karo komendantas veikia kartu su savivaldybės administracijos direktoriumi.

Įstatymų pataisos taip pat įveda ar detalizuoja kai kurias naujas priemones, kurios būtų taikomos mobilizacijos padėties ar karo padėties metu, posėdyje sakė R.Karoblis. Tarp jų - mobilizacijos paskelbimas, laikinas turto paėmimas, žmogaus teisių ir laisvių laikini apribojimai, tarnybos santykių apribojimai, valstybės sienos kontrolės atnaujinimas, supaprastintos teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo taisyklės, kainų reguliavimas, biudžeto asignavimų perskirstymas ir kt.

Nauja mobilizacijos įstatymo redakcija, pasak R.Karoblio, turėtų būti pristatyta kitais metais, taip pat bus pristatyti teisės aktų pakeitimai, reglamentuojantys mobilizacijos mechanizmus.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas Vyriausybės posėdyje ragino skirti daugiau dėmesio integruojant statutinius pareigūnus, tokius kaip pasieniečiai, į ginkluotąsias pajėgas.

„Mes norėtume atkreipti dėmesį ir dėl pratybų, ir apginklavimo, ir šaukinių, ir aprūpinimo racijomis ir kitais dalykais“, – kalbėjo E. Misiūnas.

Premjeras Saulius Skvernelis ministrui atsakė, kad Lietuvos gynybos planuose statutiniams pareigūnams yra numatytos jų darbui artimos funkcijos.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigė, kad „santykiai pajėgų lygmenyje yra puikūs“, tačiau tvirtino, jog pastangų integruojant kariuomenę ir statutines tarnybas reikia dar daugiau.

„Tuo klausimu dirbame ir bus dirbama toliau“, – sakė ministras.

Vyriausybė taip pat siūlo, kad Karo padėties įstatymas taptų konstituciniu. Tai reiškia, kad norint jį keisti Seime prireiktų daugiau balsų.

Įstatymų pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2020 metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius