Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti
2022 11 23 /13:34

Vyriausybė siūlo skirti 37 mln. eurų kompensacijas už nusavintą asmeninį žydų turtą

Vyriausybė siūlo skirti 37 mln. eurų kompensacijų už XX a. per Holokaustą nusavintą asmeninį žydų turtą.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Šiuo metu kompensacijos kasmet skiriamos tik už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą – 37 mln. eurų įsipareigota išmokėti per dešimtmetį, procesas turėtų būti užbaigtas iki kitų metų kovo.

Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė premjerės Ingridos Šimonytės pasiūlytai naujai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo redakcijai, projektas dar bus svarstoma Seime. I.Šimonytė jį teikti parlamentui ketina pati.

Naujas kompensacijas, kaip ir ligšiolines, numatyta skirti Geros valios fondui, kuris jas išmokėtų turto savininkams bei paveldėtojams. Prašymų bus laukiama iki 2023-iųjų pabaigos, kompensacijos būtų išmokėtos per 2024-2030 metus.

Projekte siūloma, kad simbolinės kompensacijos būtų skiriamos už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą turtą, kuris priklausė iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusiems žydų tautybės asmenims.

Numatyta, kad kompensacijos būtų skiriamos, kai šie asmenys neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų.

„Tai yra ir tam tikra moralinė skola, kurią gražu būtų pripažinti ir, kiek įmanoma, ne šimtu procentų taikliai, žinoma, išspręsti“, – apie siūlomas naujas kompensacijas yra sakiusi premjerė.

Nauja įstatymo redakcija taip pat leis 5–10 mln. eurų fondui skirti individualių prašymų dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą tenkinimui. Vienam asmeniui išmokama piniginė suma nepriklausytų nuo nukentėjusiam priklausiusio nekilnojamojo turto vertės.

Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas.

Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais. Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius