Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė BNS patvirtino, jog ministrų kabinetas svarstys klausimą dėl MMA didinimo iki 1 tūkst. litų nuo sausio mėnesio.
Seimo teisės aktų duomenų bazėje pateiktame Vyriausybės nutarimo projekte, be kita ko, siūloma 17,6 proc. didinti minimalųjį valandinį atlygį (MVA) – nuo 5,15 lito iki 6,06 lito.
Teigiamos pasekmės – MMA padidinimas iki 1 tūkst. litų (17,65 proc.) turėtų įtakos apie 200 tūkst. darbuotojų, tarp jų – apie 50 tūkstančių biudžetinių įstaigų darbuotojų.
Anot ministerijos, padidinus minimalų darbo užmokestį, padidėtų mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamos, didėtų vidaus vartojimas, mažėtų piniginės socialinės paramos gavėjų skaičius ir valstybės lėšų dalis, panaudojama socialinėms pašalpoms bei šildymo ir vandens kompensacijoms mokėti.
„Teigiamos pasekmės – MMA padidinimas iki 1 tūkst. litų (17,65 proc.) paliestų apie 200 tūkst. darbuotojų, tarp jų – apie 50 tūkstančių biudžetinių įstaigų darbuotojų. (...) Padidinus MMA iki 1 tūkst. litų vidutinės socialinės pašalpos dydis sumažėtų apie 5,6 lito, per metus būtų sutaupyta apie 15,2 mln. litų, kartu su administravimo išlaidomis iš viso būtų sutaupyta 15,8 mln. litų“, – teigiama ministerijos rašte.
Be to, anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būtų legalizuota dalis nelegalaus darbo užmokesčio, didėtų paskatos dirbti, gerėtų darbo aplinka Lietuvoje, nes atsirastų perspektyvos gauti didesnį darbo užmokestį ir Lietuva neišsiskirtų iš kitų Europos Sąjungos šalių kaip šalis, kurioje MMA yra viena mažiausių tarp ES šalių, didėtų MMA ir šalies vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio santykis. Didėtų įmokos į Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondus, o kartu ir socialinės garantijos darbuotojams.
Kita vertus, nurodoma, jog padidinus MMA iki 1000 litų, dalis įmonių darbuotojų gali būti atleisti arba gali būti trumpinamas jų darbo laikas, tad šių darbuotojų darbo užmokestis nedidėtų.
Trišalė taryba antradienį pritarė naujosios Vyriausybės pasiūlymui padidinti MMA, tačiau tik su sąlyga, kad bus sudaryta darbo grupė, kuri teiktų siūlymus dėl to verslo, kuris tiek didinti MMA neturi galimybių.
Skaičiuojama, jog MMA pakėlimui reikės 160 mln. litų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Valstybės tarnautojų algų kitąmet didinti neplanuojama.
Ekonomistas ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis naujai šalies valdžiai siūlo vertinti šalies ekonomikos galimybes ir neskubėti didinti MMA. Tuo metu vieno didžiausio Lietuvoje komercinio banko „Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis yra sakęs, jog MMA didinimas sukels didesnę infliaciją.
Dabar MMA yra 850 litų – nuo šių metų liepos ji padidinta 50 litų.
LLRI: didinti reikia neapmokestinamųjų pajamų dydį
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai teigia, kad MMA kėlimas negarantuos mažiausiai uždirbantiems gyventojams pajamų augimo – privačios įmonės galbūt atleis dalį darbuotojų ar trumpins jų darbo laiką.
Vietoje MMA didinimo siūloma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Padidinus neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) iki dabartinio MMA dydžio (850 litų), darbuotojo pajamos į rankas išaugtų nuo 715 iki 774 litų, o mokestinė našta sumažėtų.
„Politikams nusprendus didinti MMA, privačios įmonės juk nepradeda produktyviau dirbti, neišauga jų apyvarta, tad ir neatsiranda šaltinio mokėti padidintoms algoms. Viešajame sektoriuje MMA didinimui reikiamas lėšas tikimasi gauti iš mokesčių mokėtojų kišenės. O iš kur paimti pinigų smulkiems verslininkams? Kelti kainas? – klausia Žilvinas Šilėnas, LLRI prezidentas. – Jei valdžia nori didinti atlyginimus vien viešajame sektoriuje, ji tai gali daryti tiesiogiai, o ne per MMA kėlimą ir ūkio išbalansavimą.“
LLRI atstovų teigimu, Finansų ministerijos prognozės padidinus MMA surinkti daugiau mokesčių nuo atlyginimų yra nepagrįstos, nes neatsižvelgiama į neigiamas šio sprendimo pasekmes darbo rinkai – etatų mažinimą, atleidimus ar įmonių bankrotą.
Kai atlyginimai kyla, nes ekonomika auga po 8-9 proc., mokesčių surenkama daugiau. O jei ūkiui beatsigaunant po krizės atlyginimai yra dirbtinai didinami, galima tikėtis ne daugiau mokestinių pajamų, o daugiau bankrotų ir šešėlinės ekonomikos.
„Jeigu valdžia nori būti dosni, ji gali tai daryti ne svetima, bet savo sąskaita: padidindama NPD ir tokiu būdu sumažindama mažiausiai uždirbančių gyventojų sumokamus mokesčius. Skirtingai nuo MMA didinimo, kuris gali atsigręžti prieš pačius žmones darbo laiko trumpinimu ar atleidimais, NPD didinimas yra garantuotas būdas padidinti žmonių pajamas be nepageidautinų pasekmių dirbantiesiems ir ekonomikai“, – teigia LLRI vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos įmonių apklausa parodė, kad pakėlus MMA nuo 800 Lt iki 850 Lt neigiamą poveikį patyrė 8 proc. didžiųjų šalies įmonių. Padidinus MMA iki 1000 Lt, su sunkumais susidurtų daugiau nei 30 proc. įmonių, t.y. trečdalis didžiųjų įmonių.
Rūtos Vainienės teigimu, MMA didinimas yra paslėptas mokesčių kėlimas.
„Valdžia godžiai skaičiuoja papildomas įplaukas į „Sodros“, Sveikatos ir nacionalinį biudžetą. Jei daiktus pavadiname savais vardais, ir minimalios algos kėlimas atsistotų į savo tikrąją – mokesčių kėlimo – vietą – tuomet teisinga būtų šiam žingsniui pritaikyti Mokesčių administravimo įstatymo straipsnį, reikalaujantį kad mokesčių mokėtojui nepalankūs mokesčių pakeitimai įsigaliotų bent po 6 mėnesių nuo jų priėmimo. Žymiai geriau nebūtų, bet bent jau būtų laiko pasiruošti“, - Lietuvos radijui sakė R.Vainienė.
Dėl MMA didės verslo liudijimų kainos, sveikatos draudimo įmokos (augs 16 Lt), mažės NPD.
