Kaip skelbia ministerija, atsižvelgiant į šių metų praktiką ir pateiktus pasiūlymus, parengtame projekte numatoma tikslinti sporto projektų vertinimo procesą, detalizuoti bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus, pakeisti lėšų paskirstymo proporcijas tarp finansuojamų veiklos sričių.
„Atsižvelgus į asociacijos „Sportas visiems“ ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos pastabas skirti finansavimą tęstiniams sporto projektams, pasiūlyta vertinant projektus duoti papildomų balų už sporto projektų tęstinumą. Tai leistų sporto projektų veiklas orientuoti į ilgalaikio rezultato siekimą, užtikrintų veiklų stabilumą ir tvarumą“, – rašoma ministerijos pranešime.
Ministerija siūlo sumažinti fizinio aktyvumo veikloms skiriamą fondo dalį nuo 50 iki 40 proc. bei nuo 10 iki 20 proc. padidinti esamų sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui skiriamą fondo dalį.
„Toks lėšų padidinimas leistų jau artimiausiais metais pagerinti sporto bazių būklę, tai sudarytų sąlygas aktyviau sportuoti visus metus, pritraukti naujų lankytojų. Kaip parodė šiais metais įvykęs Sporto rėmimo fondo finansavimo konkursas, lėšų poreikis esamų sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui buvo pats didžiausias tarp visų penkių finansuojamų veiklų – 19 kartų didesnis nei kvietimo suma“, – teigia ministerija.
Kitų trijų finansuojamų sričių proporcijas siūloma palikti tokias pat: sporto inventoriui ir įrangai įsigyti – 20 proc., sporto renginiams organizuoti – 15 proc. ir kvalifikacijai tobulinti – 5 proc.
Ministerija taip pat skelbia atsižvelgusi į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas bei siūlanti detalizuojanti projektų vertinimo kriterijus bei tikslinti projektus vertinančių ekspertų atrankos procedūras nustatant jiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimą.
Tačiau ministerija nelinkusi nuo šiol viešinti projektus vertinančių ekspertų sąrašų, nors dėl to anksčiau sulaukė tiek politikų, tiek sporto bendruomenės kritikos.
Pasak už sportą atsakingos švietimo viceministrės Kornelijos Tiesnesytės, dėl to sulaukiama kritika yra natūrali, o ekspertų viešinimas atvertų „Pandoros skrynią“.
„Vertintojų viešinimas tik sukuria papildomas prielaidas neskaidriam procesui. Tiek egzaminų rezultatų, tiek projektų paraiškų vertinimas yra nuasmenintas. O kalbant ne apie reglamentavimą, bet apie žmogišką faktorių, kas gali garantuoti, kad viešai paskelbtiems ekspertams nebus skambinama ir nebus bandoma vienaip ar kitaip paveikti vertinimo rezultatą“, – BNS perduotame komentare teigė K.Tiesnesytė.
„Suprantame, kad užimdami šią poziciją sulaukiame kritikos. Tačiau prašome suprasti, kad priešingu atveju galime atverti savotišką „Pandoros skrynią“, kuomet vertintojams bus daroma didžiulis poveikis, spaudimas įvertinti projektus suinteresuotų asmenų naudai. Privalome matyti abi puses“, – sakė ji.
Viceministrė taip pat pridūrė, kad neviešinami ir Europos Sąjungos „Erasmus“ programos projektus vertinantys ekspertai, todėl analogija taikoma ir Lietuvoje.
Kaip skelbia ministerija, šiemet sporto projektams per Sporto rėmimo fondą buvo paskirstyta per 13,6 mln. eurų, kitąmet numatoma skirti 17,9 mln. eurų.
