„Kaip išgyventi iki vasaros? Testuoti, izoliuoti, atsekti kontaktus. Tai buvo sakoma pandemijos pradžioje ir tai nepasikeitė. Masinis reguliarus moksleivių ir mokytojų testavimas (dar geriau skiepijimas) leis atverti mokyklų duris pradinukams. Jeigu tėvai palaikys, jeigu mokytojai palaikys, tai leis kontroliuoti situaciją“, – sako V.Kasiulevičius.
Pasak profesoriaus, tam būtina surasti sėkmingą Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sąveikos su Nacionaliniu visuomenės centru (NVSC) ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru (ULAC) formulę.
„4 metų nesantaikos patirtis, institucijų paralyžius vietoj taktinių epidemiologinių prevencinių priemonių nuolat verčia imtis sunkiosios artilerijos – karantino. Tuo tarpu mes iki šiol neišnaudojame viso potencialo. Židinių gesinimas jau beveik metus vyksta labai vangiai. Ne tik ekspertai, bet visuomenė turi žinoti apie COVID-19 židinius, jų likvidavimą, atsakomybes ir veiksmus. Ir nežinia, ar Lietuvai būdingas visuomenės sveikatos ir asmens sveikatos priežiūros atskirumas ar netgi supriešinimas tikrai yra teisingas kelias“, – teigia V.Kasiulevičius.
Jis teigia, kad ten, kur yra bloga epidemiologinė situacija ir nėra kitos išeities, būtina taikyti ribojimus, bet ten, kur savivaldybės ,„išsivalo“ nuo židinių, galima pradėti lokalų ,„atvėrimą“. Jurbarkas išties galėtų tapti geru pavyzdžiu.
„Niekas nežino vieno teisingo recepto. Net ir švedų epidemiologai visus aplink mokydami ir dėl mirčių šuolio kaltindami emigrantus, nors pastarųjų dalis Švedijos populiacijoje 5 kartus mažesnė negu Vokietijoje. Tuo tarpu mirčių nuo COVID-19 Švedijoje beveik 2 kartus daugiau negu vokiečių žemėse. O ir patys vokiečiai, kurie vis išvengia didelių COVID-19 bangų, klysta ir nuolat mokosi iš savų klaidų. Kadangi vokiečių komanda labiau linkusi savikritikai, man Christian Drosten atrodo mielesnis svečias negu Anders Tegnell. Gal todėl, kad ne epidemiologas? Kaip beprotiškai galima eskaluoti specialybės svarbą tokioje situacijoje. Kada nors gal paaiškės, kad nebūtinai labiausiai puolami buvo labiausiai neteisūs“, – svarsto medicinos profesorius.
„Nepaisant milžiniško viešosios erdvės triukšmo visi Lietuvos sprendimai, kokia valdžia bebuvo priimti sinchroniškai su Vokietija. Pirmasis mūsų ir vokiečių karantinas buvo efektyvus, nes abi šalys tai padarė anksti, bet lapkričio karantino, kurį irgi nukopijavome nuo vokiečių, pakako tik ekonomikos apsaugai, bet ne naujų atvejų šuoliui suvaldyti. Vokiečiai jį pagal naujų susirgimų skaičius jį įvedė anksčiau, todėl išvengė bangos, bet vokiečiai ir suprato anksčiau, kad to nepakanka, o mes jais tik pasekėme.
Tik va sekasi mums sunkiau, nes visuomenė mūsų ne švedai ir ne vokiečiai. O ir valdžia su savo sprendimais ne autoritetas žmonėms, medaus mėnesis trumpas, o visi, kas tuo metu ne valdžioje, darniai dirba, kad jos greičiau neliktų. Ir jokie visų nekenčiami ,,ekspertai“ čia nepadės. Nebent pačių žmonių savivoka ir supratimas, kad bet kokią nelaimę galima įveikti kantrybe ir solidarumu“, – feisbuke rašo V.Kasiulevičius.
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 718 naujų COVID-19 ligos atvejų, mirė 21 žmogus, dar keturi žmonės mirė anksčiau.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 181 tūkst. 734 žmonės, 129 tūkst. 43 asmenys pasveiko, 47 tūkst. 746 – tebeserga.
