Kad diplomatijos vadovas jau parašė prašymą atleisti iš pareigų, V.Landsbergis penktadienio vakarą sužinojo iš portalo 15min.
„Man atrodo, kad nereikėtų. Paskubėjo… Gal nebeatlaiko įtampos, šiek tiek pasikarščiavo. Bet nebūtinai premjerė turi karščiuotis“, – samprotavo pašnekovas.
Prašymas adresuotas Vyriausybės vadovei Ingridai Šimonytei, kuri dabar turi tarti žodį. Sutapo, kad šiuo metu premjerės nėra Lietuvoje – ji išvykusi vizito į Moldovą. „Premjere, pasisakykite! Galime pasitraukti, bet ar yra tikras reikalas trauktis?“ – retoriškai klausė jis.
V.Landsbergis atkreipė dėmesį į ypatingą fenomeną, kad dabar prieš Vyriausybę pakilusi tokia pasipriešinimo banga. „Šita Vyriausybė sprendžia daug klausimų, drąsiai, kontruktyviai daro sprendimus, kurių anksčiau niekas nedarė.
Galiu tuos, kurie priešinasi, palyginti tik su kartuvininkais, kurie buvo prie Seimo. Tai ką, orlauskus reikia pasodinti į valdžią?“ – klausė pašnekovas ir stebėjosi, kad net apžvalgininkai negaili kritikos: „O ką įsivaizduoja tose pareigose – gal save?“
Pasak jo, matyti didelis puolimas prieš Vyriausybę, siekiama ką nors iš jos nuversti: „Daužė (sveikatos apsaugos ministrą Arūną) Dulkį, dabar pasitaikė kaip iš dangaus dovana…
Daužė sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, dabar pasitaikė kaip iš dangaus dovana.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininko žodžiais, dabartinėje situacijoje lieka daug neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, ar informacija apie įsipareigojimus „Belaruskalij“ ir avanso sumokėjimą nebuvo kur nors įstrigusi, ar buvo aišku, kad Baltarusijai tikrai bus pritaikytos sankcijos.
Anot jo, reikėjo reaguoti ir galbūt tartis su JAV: „Jūs įvesite sankcijas, mes neįvesime, jei įvesime, gal padėsite padengti nuostolius“.
„Darbas nebuvo daromas, – kritikavo pašnekovas. – O dabar kaltas ministras, kuris dirbo be galo daug, padarė visokių svarbių dalykų.
Mūsų politika, diplomatija pasidarė matoma ir vertinama, kai kam tai nepatinka. Anksčiau niekas negyrė Lietuvos užsienio politikos – nei Gedimino Kirkilo, nei Lino Linkevičiaus. Dabar kai kam dėl to pikta.“
V.Landsbergis yra užsienio reikalų ministro senelis. Paklaustas, ar kalbėjosi su juo apie dabartinę situaciją, ar, būdamas gerokai labiau patyręs politikoje, davė patarimų, jis priminė davęs patarimą per spaudą. „Pirmiausia patariau nesikarščiuoti, buvo pasikarščiavęs“, – sakė jis.
Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas tikino anais laikais išgyvenęs tokį patį skaldymą. Esą buvo bandoma supriešinti su juo tuometę premjerę Kazimirą Prunskienę, Vyriausybę priešpastatyti valstybei ir perduoti ministrei pirmininkei vadovavimą jai – kaip tariamai gerai susišnekančiai su Michailu Gorbačiovu, todėl galėsiančiai išlaviruoti be blokadų ir konfrontacijų.
„Dabar A.Lukašenka rankas trina, kaip jam gerai pasisekė, – įsitikinęs V.Landsbergis. – Jis dar tikisi ko nors dėl benamių, kuriuos sunčia į Lietuvą. Kažkodėl juos vadina migrantais, nors tai yra apgauti, suvedžioti žmonės, naujo tipo kariuomenė, stumiama prieš Lietuvą – ne ginkluota, stumiami žmonės sušalusiais kūnais, vaikais prisidengę.“
Jo įsitikinimu, jei dabar atsistatydintų visa Vyriausybė, labiausiai džiaugtųsi kaip tik A.Lukašenka.
