Pasak ministro, daug priklausys nuo to, kaip direktyva stumsis kelią ES pirmininkaujant Airijai.
„Jeigu per šį pirmininkavimą pavyktų pasiekti generalinį susitarimą, tai būtų didžiulis laimėjimas ir būtų tikrai tikėtina, kad per Lietuvos pirmininkavimą įvyktų balsavimas. Mes tikimės pasiekti generalinio susitarimo, kad šalys sutinka, o balsavimas galėtų įvykti gruodį“, – sakė jis.
Anot ministro, tabakas atneša daugiau kaip 0,5 trilijono eurų žalos per metus, tai yra 4,6 proc. Europos Sąjungos BVP.
„Į šią žala skaičiuojamos ligos, mirtys, invalidumas, gydymo kaštai, prasta gyvenimo kokybė, žemas darbo našumas. Tabako pramonė siekia, kad jaunesni nei 18 metų amžiaus žmonės pradėtų rūkyti. Tabako industrijos pateikiami argumentai prieš direktyvą yra melagingi ir orientuoti į tabako vartojimą ir į jaunos vartotojų kartos auginimą“, – sakė jis.
Anot ministro, Lietuva turi siekti, kad būtų užkirstas kelias direktyvos priėmimo vilkinimui, ko atkakliai siekia tabako pramonės lobistai.
Organizacijos „Partnerystė be dūmų“ direktorė Florence Berteletti Kemp taip pat teigė, kad direktyvai priešinasi tik tabako įmonės. „Šios įmonės tik ima, tačiau nieko neduoda visuomenei. Mes tikimės, kad Lietuvos pirmininkavimo ES metu ministras apgins šią labai svarbią direktyvą“, – sakė ji.
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga taip pat atkreipė dėmesį į pasipriešinimą direktyvai, esą eiliniam gyventojui net sunku įsivaizduoti, kokios jėgos yra sutelktos tam, kad ji nebūtų priimta.
„Tabako bendrovės per metus išleidžia 5 mln. eurų tik lobizmui, kad sustabdytų šitą procesą. Lietuvoje taip pat skleidžiama daug tendencingos informacijos, kad neva bus atleista 1,5 tūkst. tabako pramonėje dirbančių žmonių, nors tiek net nedirba. Tai daroma sąmoningai, kad politikai nepritartų siūlymui. Net jeigu būtų nuostolių, reikia nuspręsti, kas svarbiau, ar keli šimtai tabako pramonėje dirbančių žmonių, ar keliasdešimt tūkst. Lietuvos vaikų, kurie nepradės rūkyti“, – sakė jis.
