Jei žmonės išleidžia maistui daugiau nei 30 proc. savo pajamų, tokią visuomenę galima vadinti skurstančia. Lietuvos gyventojai pagal abu kriterijus atsidūrė už skurdo ribos. Už energiją (elektrą, dujas, šildymą, karštą vandenį) lietuviai vidutiniškai pakloja daugiau nei 55 proc. mėnesio pajamų. Maistui tenka vidutiniškai 30 proc. Kitaip tariant, jei lieka pinigų, lietuviai juos pravalgo, rašo „Respublika“.
„Tai yra vergijos sąlygos, – neabejoja Lietuvos darbo ir socialinių tyrimų institutas, – skurstančioje visuomenėje blogėja gyvenimo kokybė ir mažėja demokratijos garantijos. Tada lengviau manipuliuoti piliečių balsais ir nuostatomis.“Skurstančioje visuomenėje lengviau manipuliuoti piliečių balsais ir nuostatomis.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys viešai teigė netikintis, kad Lietuvoje žmogus sugeba išgyventi už 6 litus per dieną. Tačiau Kaune, Lampėdžių gatvėje, dviejuose daugiabučiuose gyvenančios ir tikrai neprasigėrusios šeimos netgi džiaugtųsi, jei turėtų kiekvienam savo šeimos nariui 6 litus pajamų.
Vienas iš pavyzdžių – Vaidos šeima. Jis augina 5 metų sūnelį, dirba vairuotoju. Žmona – paštininkė. Atskaičius mokesčius maistui nelieka beveik nieko. Abiejų pajamos sudaro 2 000 Lt. Paskola bankui už būstą – 1 100 Lt. Už komunalines paslaugas sumoka dar 600 Lt. Tik juoktis belieka. Panaši situacija ir Vaido kaimynų šeimose. Vienam šeimos nariui per dieną tenka 4 litai.
Romas Lazutka, Vilniaus universiteto profesorius, teigia, kad Lietuvoje daug kas nenormalu. Jei žmogus būstui šildyti išleidžia daugiau nei 25 proc. gaunamų pajamų, o karštam vandeniui daugiau nei 5 proc., gauna kompensaciją už tiek, kiek 25 proc. ir 5 proc. viršijo. Valstybė kažkiek išlaidas padengia.
Anot R.Lazutkos, badaujantiems ir skurstantiems žmonėms lieka tik vienas variantas – išvažiuoti, nes mūsų pasirinkimas, kitaip nei graikų, – ne maištauti, o krautis lagaminus.
