„Aušriečiai“ antradienį uždarai diskutavo beveik tris valandas.
R.Žemaitaitis tikino, kad daugiausiai kalbėta apie partijos programos įgyvendinimą – projektus, kurie dar nėra priimti, t.y. KGB bendradarbių viešinimo, grynųjų pinigų, bendrovės „Ignitis“ audito ir kitas iniciatyvas.
„Kalbėjomės ir apie biudžetą, kuris šiandien yra pakankamai deficitinis ir problematiškas, kaip tai atsilieps mūsų Vyriausybės, ne tik partijos, programos įgyvendinimui. Yra punktų, kurių, gali būti, šiais metais neįgyvendinsime, rinkėjai gali būti nusivylę“, – sakė R.Žemaitaitis.
Žemaitaitis: kandidato ieškome bendrai
„Aušriečių“ pirmininkas sakė, kad dėl socialdemokratų perimtos Kultūros ministerijos jis pasidalino informacija iš vakarykščio pokalbio su premjere Inga Ruginiene. Su socialdemokratų pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi jis sakė antradienį dar nespėjęs pakalbėti.
„Pateikėme frakcijos nariams, kokia informacija buvo iš pokalbio su Inga Ruginiene: buvo sutarta, kad bus ieškomas bendras kandidatas, kuris galėtų užimti kultūros ministro pareigas. Tai, matyt, per ateinančias vieną ar dvi savaites žiūrėsime, ar vienas, ar kitas kandidatas pereina tą filtrą, ar tinka tai daliai bendruomenės, nes, matyt, daliai netiks, kad būtų galima jį pateikti“, – sakė R.Žemaitaitis.
„Norėčiau tikėti, kad socialdemokratai laikysis savo žodžio. Jei nesilaikys, jau matau, kad bus antraštės parašytos ir žurnalistai savo darbą atliks“, – tikino jis.
Pasak „aušriečių“ pirmininko, kandidatas „gali nebūti socialdemokratas, gali būti socialdemokratas“.
Anot jo, partija teiks ir savo kandidatus, taip pat vertis, ką siūlo socialdemokratai ir kultūros bendruomenė. Tačiau jau anksčiau socdemų teiktai Vaidai Aleknavičienei „Nemuno aušra“ nepritars.
„Šiandien nematau, kad tai yra bendras kandidatas, nes socialdemokratai ją įvardijo kaip savo sprendimą. Kol kas nematau to kaip bendro kandidato, nebent būtų derybos, pokalbiai, diskusijos, dar kažkas. Palaukite savaitę – tikiuosi, kad per savaitę pajudės“, – aiškino R.Žemaitaitis.
Politikas pasakojo, jog paieškas esą toliau vykdo: susitiko su kai kurių sričių kultūros bendruomenės atstovais.
„Nebus kaip rusiška ruletė – tai pavojingiausias žaidimas. Suka ruletę kažkas kitas. Aš pabandysiu lietuvišką žaidimą žaisti – klumpakojį. Tas, kuris sunešios daugiau klumpių, ir galės tapti kultūros ministru. Juokauju, bet man kartais patinka pajuokauti“, – su ironija kalbėjo jis, paklaustas apie tai, kokiais principais vadovaujantis bus vykdoma atranka.
R.Žemaitaitis taip pat patikino, kad dėl jo retorikos partiečiai „davė velnių“ jau ryte ir vakarinėje pokalbių dalyje toliau pernelyg neišsiplėtė.
„Tai ryte jau mušė, kankino, pirštus išlaužinėjo. Pašnekėjome, kaip sakė, ramiau, nevažiuoti 200 km/h greičiu, važiuok ant šimto ir tikrai bus kultūringiau“, – tikino politikas.
Žebelienė: kandidatas premjerei jau pateiktas
Tuo tarpu partijos vicepirmininkė Daiva Žebelienė teigia, kad „Nemuno aušra“ yra pateikusi premjerei I.Ruginienei kandidatą į kultūros ministrus ir viliasi, kad jis bus patvirtintas kaip bendras koalicijos kandidatas.
„Taip, jis yra pateiktas“, – antradienį po „Nemuno aušros“ frakcijos posėdžio Seime žurnalistams sakė ji.
Anot D.Žebelienės, „aušriečių“ lyderis R.Žemaitaitis tai padarė pirmadienį per susitikimą su I.Ruginiene.
„Dabar bus I.Ruginienės sprendimas, ir laikas parodys, kas čia taps tuo ministru. (...) Tiesiog esame laukime sprendimų, kokius priims Vyriausybės vadovė“, – teigė ji.
Kaip skelbė BNS, I.Ruginienė pirmadienį neigė, kad „Nemuno aušra“ jai pateikė kandidatą į kultūros ministrus, ir tvirtino pati pasirinksianti ir paskirsianti Kultūros ministerijos vadovą.
Pats R.Žemaitaitis apie kandidato pateikimą nutylėjo.
Premjerės atstovas neigia: kandidato ieško pati
Premjerės patarėjas tai neigia ir pažymi ministrę pirmininkę pačią ieškosiant vadovo šiai ministerijai.
„Joks kandidatas premjerei nebuvo pateiktas. Kaip pirmadienį kalbėjau tiek aš, tiek pati ministrė pirmininkė, kandidato į kultūros ministrus ji ieškos pati ir dėl to prisiima atsakomybę“, – BNS antradienį sakė premjerės atstovas Ignas Dobrovolskas.
D.Varno išėjimo nesureikšmina
Klausiamas, ką darys, kad iš frakcijos išėjus Dainiui Varnui, ji toliau nebyrėtų, R.Žemaitaitis to nesureikšmino: tikino, kad politikoje parlamentarų traukimasis iš vienos ar kitos politinės grupės yra dažnas atvejis.
„Aš nesu išimtis. Džiugelis, Dovilė Šakalienė, su Liberalų sąjūdžiu lygiai taip pat buvo, pas „darbiečius“. Nėra ir nebuvo, kad frakcija galėtų pilnai... norėčiau, kad visi išbūtų iki pabaigos, noriu tikėti, kad taip ir bus. O jei pasirenka partiečiai kitą kelią – tai jų klausimas“, – sakė R.Žemaitaitis.
Jis taip pat sakė, kad pasiryžęs pasitikrinti pasitikėjimą lapkritį vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose.
„Esame demokratinė partija, kas du metai (renkame – red.), esame ne anūko partija ir ne paveldėjimo partija“, – aiškino R.Žemaitaitis.
Anot jo, kandidatus kels partijos skyriai.
Sprendimus lėmė R.Žemaitaičio liežuvis
Sprendimą susigrąžinti ministeriją socialdemokratai priėmė po kilusių kultūros bendruomenės protestų prieš Kultūros ministerijos atidavimą „Nemuno aušrai“ ir R.Žemaitaičio pasisakymų apie vieną iš protestų lyderių, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorių Arūną Gelūną.
„Aušriečių“ lyderis pareiškė, jog A.Gelūnas yra „pradėtų perversmų valstybėje organizatorius – nuteistos partijos narys“ ir spekuliavo tariama žydiška A.Gelūno kilme.
Policija šeštadienį dėl R.Žemaitaičio pasisakymo pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo.
Ši R.Žemaitaičio žinutė sulaukė prezidento, Seimo pirmininko, premjerės, socialdemokratų ir parlamento opozicijos pasmerkimo dėl antisemitizmo, neapykantos kurstymo. Nuo R.Žemaitaičio pareiškimo atsiribojo ir patys Seimo „aušriečiai“ – nors politikas vėliau ir atsiprašė už formuluotes, tačiau toliau tvirtino, kad A.Gelūnas pasikeitė pavardę.
Gitanas Nausėda teigė netvirtinsiąs jokio „Nemuno aušros“ siūlomo kandidato į kultūros ministrus.
Po premjero Gintauto Palucko atsistatydinimo naują valdančiąją koaliciją rugpjūtį suformavo Lietuvos socialdemokratų partijos, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos. Jos Seime turi 82 narius.
