Klaipėdoje jau seniai akcentuojama, kad ši institucija turėtų būti pajūryje, esą dabar situacija atrodo kiek komiškai – žvejams vadovaujama lyg iš Sacharos.
Prieš porą metų komisija, atstovaujanti jūrininkų interesus, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl galimybės perkelti į Klaipėdą tuometinį Žuvininkystės departamentą. Tada į šį prašymą buvo atsakyta, kad apie institucijos perkėlimą bus galima kalbėti tik po audito ir restuktūrizavimo. Prie tuometinio Žuvininkystės departamento buvo prijungtas Žuvivaisos centras.
Dabar, anot komisijos pirmininko Benedikto Petrausko, šį klausimą vėl reikia iškelti. Žuvininkystės tarnyboje yra dešimt skyrių, trys jų įkurti Klaipėdoje. Dabar tarnyboje dirba 183 žmonės. Keli poskyriai veikia Prienų, Kaišiadorių, Šilutės, Alytaus, Švenčionių ir Ignalinos rajonuose.
Klaipėdoje dirba Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo, Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės bei Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriai.
Tačiau, anot Žuvininkystės tarnybos pavaduotojo Vaclovo Petkaus, visos tarnybos iškraustymas į Klaipėdą – betikslis. „Nemanau, kad tarnyba turi veikti Klaipėdoje – tai nebūtų patogu. Dabar kasdien reikia tvarkyti reikalus Seime, Aplinkos, Fianansų, Žemės ūkio ministerijose. 1991-aisiais tuometis Žuvininkystės departamentas veikė Klaipėdoje, tada vadovas kone kasdien turėjo įveikti didžiulius atstumus į Vilnių“, – pasakojo V.Petkus.
Artimiausiu metu į Žemės ūkio ministeriją ketinama nusiųsti prašymą perkelti tarnybą į uostamiestį.
