„Visuomenė sukrėsta, įbauginta, teisėsauga ir Lietuvos influenceriai – tyli. Garsiausi socialinių tinklų ekspertai ir žiniasklaidos tyrimų korifėjai taip pat. Iš konteinerio gabalais traukiamas vaikas dar visai neseniai diktavo šachmatų varžybų standartus, džiugino tėvus, draugus ir artimuosius. Gal net svajojo ateiti į kokį Laisvės TV laidos filmavimą, bet to niekada nebebus.
Tobulą savaitgalį krito nuo kito paauglio rankos. Kraupi žmogžudystė, apie kurią valstybė nutarė tylėti, nors dangstytis įstatymais yra gėda. Ir ne tik valstybės, bet ir mūsų visų. Ir tų, kurie turi galią užkardyti tai ar pakeisti, kad niekada daugiau nepasikartotų. Kur tie mūsų kovotojai už laisvę, visuomenę kai jų labiausiai reikia?“ – socialiniame tinkle parašė R.Pavarienė.
Ji sutiko savo žinia pasidalinti ir su 15min skaitytojais.
Jos teigimu, kol žmonės lieja pyktį ir ašaras, atsakingos institucijos – prokuratūra, vaikų teisių tarnyba, mokykla ar pareigūnai – „tik dar labiau tyli“.
„Tylėti, palikti terpę dvejonėms, abejonėms ir sėti baimę. Aiškumas, žinojimas – tai, ko dabar labiausiai reikia. Visiems, ne tik žvėryne gyvenantiems, bet ir visai Lietuvai.
Žudiko veidas slepiamas, motyvai – nedetalizuojami. Pareigūnų baimė prabiliti, dangstantis procesine ramybe – šiandien reiškia vieną: paniką tėvų ir vaikų akyse. Sekantis gali būti bet kurio iš mūsų vaikas, niekas negali garantuoti, kad rytoj tokia pati tragedija nepasikartos, o rugsėjo pirmoji nepagimdys naujų nematomų žudikų armijos.
Tai ne lokali tragedija ar tesudaužyti keli likimai. Ne – tai Lietuvos valstybės tragedija, apnuoginusi tai, ką daugelį metų bandoma neigti. Patyčios ne standartas, tai grėsmė mums visiems, mūsų vaikams. Kaip ir socialinių tinklų turinys, streemeriai ar neapykantą kurstantys juose“, – emocingai rašo žvėrynietė.
-
Vilniuje dingusio penkiolikmečio palaikų dalys rastos šiukšlių konteineriuose ir miškelyje
-
Nepilnamečio nužudymas Vilniuje: BPC pateikė pranešimų chronologiją, teismas atsakė prokuratūrai
-
15-mečio nužudymas Žvėryne: teismas paskelbė verdiktą dėl prašymo suimti įtariamąjį
-
Aiškėja, kas siejo Vilniuje žiauriai nužudytą 15-metį ir nusikaltimu įtariamą jaunuolį
-
Klasioko nužudymu įtariamo nepilnamečio mama negali suvokti, kodėl tai nutiko
Anot moters, „gyvename visuomenėje, kurioje pripažinti turint problemą – ne tik ne lygis, bet ir garantuota kelionė į visuomenės paraštes“: „Aukščiausi standartai tobulai šeimai, su pavyzdiniais vaikais, pagyros apie savo tobulus paauglius, kuriuos ne kartą jau teko plėšti iš narkotikų spąstų ar rinkti nuo suoliukų parkuose – maskuoja tikrą visuomenės vėžį, kurio vienintelis priešnuodis – kalbėjimas apie tai, o ne bėgimas nuo tiesos. Baimė stipresnė už atvirumą visada, nežinojimas – klaidina, bet vienintelis kelias tai įveikti – atvirumas.
Tad kiek dar aukų trauksime iš konteinerių, nutylėję apie agresyvius vaikų klasiokus, nuolat konfliktuojančius kaimynų vaikus, tuos, kurie niekada negauna tikros pagalbos – tik formalias ataskaitas, suvaidintas „prevencijas“ ar pavėluotas reakcijas? Kiek likimų dar leisime sugriauti?
Kiek palaidosime tų, kurie mums brangiausi, kol pagaliau suprasime, kad slėpti tai ką mato tėvai, mokytojai ar policija – nevalia. Kiek aukų dar trauksime iš Neries, kol suprasime, kad didžiausi klaida dangstytis formalumais, popieriais, ataskaitomis ar baime.
Pripažinkime pagaliau, kad gyvename šalyje, kurioje – kol dar neužmušė – tol tai „ne problema“. Ir kai galiausiai nutinka tragedija, valstybė užtyla. Kai įvyksta blogiausia, kai nevaldoma agresija tampa smurtu, o smurtas – žmogžudyste, visi toliau bandom apsimesti, kad nieko nežinojo. Tačiau žinojo. Mokytojai, socialiniai darbuotojai, policija, net kai kurie tėvai.“
Moters teigimu, situacija yra tokia, kad „valstybė neveikia“.
„Nepaisant vis didesnio finansavimo, mūsų visų kuriamos gerovės, institucijos, kurios turėtų užkardyti pavojų, dažnai būna pasyvios ar net bejėgės. Lygiai taip pat ir tėvai ar artimieji. Paklausite kodėl? Nes joms tai patogu. Patogu ir tėvams, artimiesiems ir draugams girti draugus, sveikinti ar apsimesti džiaugiantis jų mažaisiais princais, net ir abejojant jų adekvačiu elgesiu tol….kol neužkliuvo jų netinkamas elgesys su jų pačiu vaiku.
Mokyklos bijo konfliktų, administracijos rankos surištos procedūromis. Tėvai bijo ginti savo vaikus, nes dažnai sulaukia grasinimų ar net institucinio spaudimo – juk „negalima diskriminuoti“. O kai skriaudikas tampa pavojingas, jo teisės vis tiek lieka aukščiau nei visų kitų saugumas. Netikite? Prisiminkite porą nesenų istorijų apie mokyklose sumuštus agresorių vaikus ir pasidomėkite istorijų pabaigomis.
Tad kas nutiko su prevencija? Kur tos kalbos apie ankstyvą intervenciją? Kodėl psichologinė pagalba dažnai pasiekiama tik „popieriuje“? Kodėl signalai ignoruojami tol, kol kažkas netenka gyvybės? Daugiau klausimų nei atsakymų, tačiau akivaizdu, kad kol patys mes nepradėsime nuo savęs – valstybė už mus nieko nepadarys“, – rašo bendruomenės atstovė.
-
Advokato padėjėjas paaiškino, kokia bausmė gresia įtariamam penkiolikmečio žudikui
-
Vaikiški motyvai, nevaikiškas žiaurumas: kraupūs nepilnamečių nusikaltimai ir kodėl bausmės jiems – švelnesnės
-
Vaiko teisių specialistai teikia pagalbą Vilniuje nužudyto paauglio šeimai
-
Ekspertė apie 15-mečio nužudymą Vilniuje: „Iš esmės žuvo du vaikai – turime sustoti ir kalbėtis“
Jos teigimu, dabar jau yra yra metas suprasti, kad „sukūrėme valstybę, kurioje vaikystė pamažu tampa pavojinga teritorija, o atsakingi suaugusieji tampa pasyviais stebėtojais, nes įsikišimas – per daug pavojingas, per daug komplikuotas, per daug „netinkamas“.
„Mūsų tylėjimas, faktų ignoravimas ar siekis išgelbėti savo socialinį statusą, sukūrė sistemą, ginančia pavojingus asmenis, o ne tuos, kuriems iš tiesų reikia apsaugos. Pabundame tik tada, kai traukiami jaunuolių kūnai iš Neries ar aptinkimi konteineriuose….
Daugybė šeimų toliau tyli užsibarikadavusios savo emocinėje gynyboje. O ištikrųjų bijo išleisti vaikus į kiemą, parduotuvę ar parką. Ne dėl to, kad „visko galima prisigalvoti“, bet todėl, kad tragedijos tampa norma, o atsakomybės – išimtimi.
Tad šiandien turime pasirinkimą: arba toliau tylėti ir laukti, kol kitas vaikas taps auka, arba garsiai reikalauti atsakomybės, keisti įstatymus, reikalauti realios, o ne simuliuotos pagalbos. Ši tragedija – ne pavienis atvejis. Ji – pasekmė. Pasekmė metų neveiklumo, atsakomybės stokos, ir visuomenės abejingumo“, – rašo R.Pavarienė.
Ji taip pat kviečia aukoti – taip paremti nužudyto vaikino mamą, nes visos surinktos lėšos atiteks jai.
Aukas galima pervesti į „Tikrosios Žvėryno Bendruomenės“ sąskaitą
LT147189900010700481, paskirtis – Parama nukentėjusiai šeimai.
Dingo po susitikimo su draugu
2010-aisiais metais gimęs vaikinas dingo šeštadienio popietę. Apie 14 val. jis atsisveikino su draugu prekybos centre „Ozas“ ir turėjo važiuoti namo, tačiau jų taip ir nepasiekė. Su juo artimiesiems susisiekti nebepavyko.
Pirmasis skambutis, kai buvo pranešta apie nepilnamečio dingimą, gautas rugpjūčio 2 d., šeštadienį, 21.24 val.
Pranešimas apie Lokių gatvėje pradėjusį degti požeminį konteinerį gautas po vidurnakčio, rugpjūčio 3 d., sekmadienį, 01.39 val. Tąkart konteinerį užgesinę gelbėtojai viduje jokių žmogaus kūno dalių nepastebėjo.
Rugpjūčio 3 d., 09.25 val. gautas skambutis iš policijos. Pareigūnai prašė atsiųsti ugniagesius gelbėtojus, kurie padėtų iš požeminio konteinerio iškelti sužalotą žmogų (tai, kad rastas žmogus negyvas, nebuvo nurodyta). PAGD nurodė, kad policija tiesiog prašė iš konteinerio ištraukti įkalčius.
