Viešą kreipimąsi, kuris buvo išplatintas trečiadienio rytą, pasirašė 23 žymūs klaipėdiečiai. Tarp kurių – KU rektorius, prof. dr. Artūras Razbadauskas, rašytojas Gintaras Grajauskas, žurnalistas, rašytojas Robertas Petrauskas, architektė Laima Šliogerienė, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dekanas Alvydas Klimas, aktorius Darius Meškauskas, kompozitorius Kristijonas Lučinskas ir kiti.
Viešame pareiškime rašoma, kad iki šiol nebuvo sudaryta „galimybė visapusiškai, profesionaliai ir nešališkai įvertinti atverto archeologinio paveldo, jo istorinės ir urbanistinės reikšmės“.
Pažymima, kad archeologiniai tyrimai apims tik dalį aikštės, taip nebus galima pamatyti visumos.
Primenama ir 2013-aisiais atlikta gyventojų apklausa, kuria dabar savivaldybės vadovai ir remiasi, argumentuodami, kodėl reikia po aikšte įrengti požeminę aikštelę automobiliams.
Atgimimo aikštė
- Kvartalas ėmė formuotis dar XVI amžiuje ir buvo tapęs miesto vizitine kortele.
- Rajonėlis Danės dešinėje pusėje turėjo vokišką pavadinimą – Börsenstraße (Biržos gatvė).
- Per karą pastatai buvo apgriauti. 1975-aisiais čia įrengta V.Lenino aikštė.
- Atgavus nepriklausomybę Leninas iš aikštės buvo išvežtas, aikštė pervadinta į Atgimimo.
- Atgimimo aikštės rekonstrukcijos viešojo pirkimo konkursą yra laimėjusi bendrovė „Infes“. Per 21 mln. eurų vertės darbus planuota baigti iki 2027 metų gruodžio.
- Antžeminės dalies projektas yra parengtas UAB „Cloud architektai“. Jo akcentas – plokštuma, kurioje bus atvaizduotas Klaipėdos istorinio žemėlapio projektas, aplink numatomas amfiteatras.
Tuo metu pritarimą įrengti požeminę aikštę išreiškė 898 gyventojai, kai praėjusiais metais peticiją išsaugoti atodangas pasirašė jau per 1200 žmonių.
„Kad savivaldybės administracija, suskirsčiusi aikštę sklypais ir viename jų užsakiusi požeminio garažo statybą, nuėjo klaidingu keliu, rodo ir sumaištis, kilusi radus požeminiame aikštės sluoksnyje sprogmenų. Nuo karo ir pokario laikų užsilikę sprogmenys ir sviediniai bus nukenksminti tik toje aikštės dalyje, kurią tyrimai palies. Bet kitos aikštės dalys, kur tokie tyrimai nėra vykdomi ir kur tokių sprogmenų galimai taip pat esama, lieka neatidengtos“, – teigė pareiškimo autoriai.
Kartu pabrėžia suprantantys, kad miestas yra pribrendęs pokyčiams aikštėje.
„Tačiau, mūsų nuomone, rekonstrukcijos idėja turi būti paremta ryšių su tuo, kas šioje miesto erdvėje vertinga, atkūrimu, o ne tolesniu skirties tarp senojo Klaipėdos urbanistinio audinio ir „plėtros poreikių“ gilinimu“, – teigė.
Pareiškimo autoriai pabrėžia, kad požeminė automobilių aikštelė šioje vietoje yra tik mokesčių mokėtojų lėšų švaistymas ir „destruktyvus archeologijos paveldo atžvilgiu“. „Jeigu šis įrengimas pareikalaus išgriauti ir dalį senosios Klaipėdos likučių – paskutinių šioje miesto erdvėje, tai bus ir moralinis nusikaltimas prieš praeities, dabarties ir ateities klaipėdiečius“, – rašoma pareiškime. Taip pat nurodoma būtinybė išsaugoti archeologines atodangas ateities kartoms.
