Pirmieji iš Baltarusijos skrendantį objektą apie 11.30 val. pastebėjo Lietuvos pasieniečiai, perdavę informaciją kariuomenei ir kitoms institucijoms.
Kariuomenė tvirtino, jog prieš nukrisdamas netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto Lietuvos teritorijoje, objektas išbuvo apie tris minutes.
Iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau Valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė, jog, pirminiais duomenimis, Kenos užkardos pasieniečiai fiksavo iš Baltarusijos įskridusią ir ant žemės krentančią savadarbį lėktuvėlį primenančią skraidyklę.
Bepilotė skraidyklė nukrito pati netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto, maždaug už kilometro nuo sienos su Baltarusija. Galiausiai nustatyta, jog tai – rusiškas dronas „Gerbera“. Karinių ekspertų teigimu, šių Rusijoje pagamintų skraidyklių pirminė paskirtis – būtent imituoti kovinius „Shahed“ dronus, tačiau jie gali būti skirti ir atakoms bei elektroninėms kovos priemonėms.
Vos užfiksavus šį įvykį, į Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai į slėptuves palydėjo premjerą Gintautą Palucką ir Seimo pirmininką Saulių Skvernelį.
15min šaltinių duomenimis, tokių atsargumo priemonių imtasi būtent gavus pirminę informaciją, jog tai gali būti „Shahed“ dronas ir neatmetant grėsmių, jog tai gali būti ne vienintelė tokia priemonė, skriejanti link Lietuvos.
Tik vėliau išsiaiškinta, jog dronas realaus pavojaus nekelia.
Ši situacija sukėlė komentarų laviną – kai kurie politikai ir kiti komentatoriai socialiniuose tinkluose kėlė klausimų, kodėl reakcija valstybės vadovų ir eilinių piliečių atžvilgiu – visiškai skirtinga.
„Man tai štai koks klausimas kilo bežiūrint reportažus apie politikus slėptuvėse. Ar Vilniuje skambėjo oro pavojaus įspėjimai, gyventojai gavo žinutes apie galimą pavojų? Klausiu labai rimtai, nes jei nuo galimo pavojaus buvo bandoma apsaugoti tik kelis žmones, tai kam mes tada tas įspėjimo sistemas turim?“, – svarstė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas europarlamentaras Aurelijus Veryga.
Įvykių chronologiją bei tokius reagavimo motyvus paaiškino krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, taip pat Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovai bei Vadovybės apsaugos tarnybos vadas.
Tuo metu buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas prakalbo ir apie Lietuvos namų darbus, kuriuos šalis turi atlikti, kad išvengtų panašių nesusipratimų ateityje.
Aiškėja ir tai, jog dronas radarais buvo sekamas tik po VSAT patrulių perduotos informacijos, o pasiekus žemą aukštį apskritai dingo iš akiračio.
NKVC nurodė, jog apie skrendantį objektą į Lietuvos teritoriją buvo informuotos „visos atsakingos tarnybos Lietuvos kariuomenės numatytais algoritmais“. Centras atskleidė, kodėl nuspręsta apskritai nesiųsti įspėjimų gyventojams.
