Ilgalaikiais bedarbiais Lietuvoje laikomi jaunesni nei 25 metų asmenys, kurie įsiregistravę darbo biržoje ir neranda darbo ilgiau nei pusmetį, ir vyresni, kurių nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių. Naujausiais – rugpjūčio pabaigos – duomenimis, šalyje buvo įregistruota 17,8 tūkst. ilgalaikių bedarbių – 5,8 karto daugiau nei metų pradžioje. Tačiau gali būti, kad statistika būtų dar liūdnesnė, jei ne kai kurių darbo biržų specialistų bandymai iškreipti tiesą.
Pijumi prisistačiusio 23 metų vilniečio profesija gana specifinė – fotografas. Darbo jis neranda nuo tada, kai dėl etatų mažinimo buvo atleistas sausį. Kadangi pusę metų mokamų nedarbo išmokų terminas jam jau baigėsi, valstybei jis beveik nieko nekainuoja: darbo birža teturi padėti susirasti darbą, taip pat vyriškiui priklauso socialinės garantijos. Tačiau jis teigė, kad kai pastarąjį sykį apsilankė Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, iš aptarnaujančios specialistės išgirdo pasiūlymą laikinai išsiregistruoti iš bedarbių sąrašų.
„Pasakė maždaug taip: „Išsiregistruokite, o po to vėl galėsite įsiregistruoti. Matote, esate jaunas žmogus, o žyma „ilgalaikis bedarbis“ – negražiai atrodo ir jums, ir mums.“ Ji leido suprasti, kad gadinu biržos statistiką. Pasipiktinau – tuoj sukaks metai, kaip aš įsiregistravęs, birža man darbo susirasti nepadėjo ir dar nori nuslėpti savo neveiklumą“, – pasakojo Pijus. Greičiausiai į tokią situaciją pateko ne jis vienas – panašių istorijų gausu ir interneto tinklaraščiuose.
LDB atstovai neigė, kad Pijaus minimi dalykai yra įmanomi. „LDB rūpinasi šalies gyventojų užimtumo didinimu, o ne statistikos švelninimu, – tikino LDB Darbo rinkos paslaugų ir stebėsenos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Butkienė.
Pagal oficialią statistiką rugpjūčio pabaigoje maždaug kas dvyliktas šalies bedarbis buvo ilgalaikis. Didžiausia dalis senokai darbo nerandančių žmonių gyvena mažesniuose miestuose ir kaimuose. Ypač ryški ši problema Akmenės ir Joniškio rajonuose, kur ilgalaikai bedarbiai sudaro daugiau nei 22 proc. visų biržos klientų. Vilniuje rugsėjo 1-ąją buvo 2103 ilgalaikiai bedarbiai – beveik 6 proc. visų bedarbių. Palyginimui: vasario 1-ąją jų skaičius siekė tik 301.
A.Butkienės teigimu, ilgalaikio nedarbo mastus augina tos pačios priežastys, kaip ir visą nedarbo statistiką – dėl prastos ekonominės situacijos mažėja darbo vietų ir daugėja atleistų darbuotojų. „Turėdami galimybę rinktis iš kelių, kartais ir keliolikos kandidatų, darbdaviai renkasi labiausiai kvalifikuotus, turinčius patirties darbuotojus. Praradusiems darbo įgūdžius dėl ilgos darbo pertraukos bedarbiams įsidarbinti yra sunkiau“, – aiškino ji.
