Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 03 11 /14:27

Nepriklausomybės minėjime – šokiruojanti Z.Šličytės kalba, dalis dalyvių paliko salę

Lietuva mini Nepriklausomybės atkūrimo 32-ąsias metines. 1990 metais kovo 11 dieną buvo priimtas istorinis sprendimas atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Iškilmių metu Seimo salėje nuskambėjusi Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės Zitos Šličytės kalba sukėlė nemažai pasipiktinimo šūksnių. Jai pasakius, kad nenorintys jos klausyti gali išeiti, dalis susirinkusių paliko salę.
Zita Šličytė
Zitos Šličytės kalba / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausiosioji Taryba-Atkuriamasis Seimas (AT/AS) priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybė.

Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metinių proga Seime ir visoje Lietuvoje organizuojami šventiniai renginiai, skirti prisiminti iškovotą Laisvę.

Wikipedia nuotr./Kovo 11 aktas
Wikipedia nuotr./Kovo 11 aktas

Šalies premjerė Ingrida Šimonytė ryte pasveikino Lietuvos žmones ir pakvietė švęsti ir stiprinti turimą laisvę padedant Ukrainos žmonėms.

„Tikiu, kad laisvas yra tas, kuris turi drąsos kovoti už laisvę. Prieš daugiau nei tris dešimtmečius mūsų ryžtas atkurti nepriklausomą valstybę buvo įkvėpimas kovoti už laisvę ir kitiems. Ukrainos tauta dabar taip pat rodo pavyzdį visam pasauliui, ką reiškia tikrasis laisvės troškimas. Ukraina kovoja už mus visus“, – kalbėjo premjerė.

10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje prasidėjo minėjimas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai.

Nuskambėjus Lietuvos himnui, Seime šūkiu „Slava Ukraini, herojam slava!“ (liet. šlovė Ukrainai, didvyriams šlovė) pagerbta šiuo metu už laisvę kovojanti Ukraina.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad jau beveik susitvarkius su pandemijos iššūkiu susidūrėme su nauja bėda – karu Ukrainoje.

„Šiandien mes visi esame ukrainiečiai, nes mūsų gyslomis teka laisvės kraujas“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Ji priminė laisvės svarbą ir būtinybę ją branginti.

Šokiruojanti kalba

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė Z.Šličytė sakydama kalbą priminė, kad Lietuva pirmoji išsiveržė iš „kalėjimo, pavadinto Sovietų Sąjunga“.

Ji pabrėžė, kad apklausos, rodančios svarbiausių šalies institucijų žemus reitingus, yra „gėdingos“. Taip pat pabrėžė, kad įstrigę Gedimino kalno tvarkybos darbai ir užsitęsę korupcinių bylų teismai nedaro garbės laisvai šaliai.

Laisvės partiją ji pavadino „propaguojančia amoralų gyvenimo būdą“.

Taip pat pareiškė, kad Lietuvai itin svarbu kuo greičiau priimti referendumo įstatymą.

Kuomet Z.Šličytė ėmė piktintis „įvairiaspalviu homoseksualų paradu Kaune“, salėje pasigirdo nepasitenkinimo šūksniai, tačiau ji nutildė nepatenkintuosius sakydama, kad Lietuvoje yra žodžio laisvė ir „kam nepatinka jos kalba, gali išeiti“.

Po šių žodžių dalis dalyvių išėjo iš salės.

VIDEO: Minėjimas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai

Ji išsakė palaikymą Šeimų sąjūdžiui ir jų rengiamoms akcijoms.

„Tikrai nepadoru visus „Šeimos sąjūdžio“ dalyvius nuolat prilyginti vienam žmogui, pravarde „Celofanas“. Tokia ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija jau turi ir ateityje turės neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui“, – tvirtino Z.Šličytė.

„Ar ne keista, kad medicininio termino „pederastija“ vartojimas tapo nekorektišku?“ – retoriškai klausė Z.Šličytė.

Z.Šličytė tikino, kad ne visi lietuviai nori tapti „belytėmis būtybėmis.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Zita Šličytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Zita Šličytė

Ji pakvietė Seimo narius pasipriešinti Stambulo konvencijos ratifikavimui ir lyčiai neutralios partnerystės įstatymo priėmimui.

„Stambulo konvencija pavojinga tuo, kad ji orientuoja mūsų valstybę pakeisti biologinės lyties sampratą keistu prasimanymu – socialine lytimi. Tačiau žmogus sukurtas kaip vyras ir moteris ir jokia gender revoliucija yra nepajėgi panaikinti to fakto. Ne visi Lietuvos žmonės nori pasidaryti belytėmis būtybėmis ir nebūtina priimti lyčiai neutralios partnerystės įstatymą, nes kartu gyvenančių homoseksualių asmenų teises bei interesus galima efektyviai apsaugoti kitomis teisinėmis priemonėmis“, – tvirtino kalbėtoja.

Jai pabaigus kalbą, Seimo salėje pasigirdo pavieniai švilpimai ir nepasitenkinimo šūksniai, o renginio vedėjas pabrėžė, kad tai – kalbėtojos asmeninė nuomonė.

„Skleisti neapykantą tokią dieną, kada mums visiems reikia vienytis, ir Ukraina prašo Europos krypties.... Europoje tokios kalbos neįsivaizduojamos – nei Bundestage, nei Paryžiuje, nei Europos Parlamente. Tai yra neįtikėtinas neapykantos skleidimas“, – penktadienį BNS sakė signataras, Seimo narys Emanuelis Zingeris.

Jis su dalimi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių, užsienio reikalų, sveikatos apsaugos ministrais per Z.Šličytės kalbą išėjo iš salės. Tarp jų buvo ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis

Teisininkė Z.Šličytė nėra Kovo 11-osios Akto signatarė, ji 1989–1990 metais buvo išrinkta į Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą, o 1990 metų balandį, kai jau buvo paskelbtas nepriklausomybės atkūrimas, tapo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo nare.

Tačiau Z.Šličytė priklauso Signatarų klubui, jis vienija 1990 metų kovo 11 dieną priimto Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signatarus ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatus.

Išstojo iš Signatarų klubo

Netrukus po skandalingosios Z.Šličytės kalbos signatarė Rasa Juknevičienė paprašė išbraukti ją iš Signatarų klubo narių.

„Negaliu būti nare struktūros, kuri kalbėti klubo vardu deleguoja žmogų, nesuvokiantį laikmečio aplinkybių. Man labai apmaudu ir gėda už Zitos Šličytės kalbą, kuri visuomenėje gali būti suprasta kaip visų signatarų nuomonė. Ukrainos karo akivaizdoje yra sunkiai suvokiama, kaip galima spjaudytis tokia baisia neapykanta.

Signataro vardas įpareigoja ir aš nenoriu, kad jis būtų tapatinamas su neapykanta, homofobija, skaldymu. Manau, kad dėl šio išpuolio per ypatingą Lietuvai ir visai Europai dieną atsakomybė tenka klubo vadovybei“, – savo pareiškime Signatarų klubo vadovei Birutei Valionytei teigė Rasa Juknevičienė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rasa Juknevičienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rasa Juknevičienė

Paragino prisiimti atsakomybę

Konservatorių frakcijos atstovo, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Mindaugo Lingės nuomone, Z.Šličytę delegavęs Signatarų klubas turėtų prisiimti atsakomybę.

„Žodžio laisvė yra tai, kas yra Kovo 11, bet laisvė neatskiriama nuo atsakomybės. Zitą Šličytę Seime delegavo kalbėti Signatarų klubas.

Klubas turi taip pat prisiimti atsakomybę už jos neapykantos kalbą, kurios metu salę paliko daug signatarų, ambasadorių, įvairioms politinės pusėms atstovaujančių politikų ir kitų minėjimo dalyvių.

Signatarei esu dėkingas už jos balsą atkuriant Nepriklausomybę, bet nepritariu jos priešinančiai ir skaldančiai kalbai Seime.

Nepaisant deguto, šventė per daug brangi, kad būtų aptemdyta. Ypač šiais neramiais laikais. Išlikim susipratę ir nesileiskime skaldomi“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė politikas.

Atsiprašymo žodžiai – iš Seimo pirmininkės

Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen penktadienį atsiprašė dėl Kovo 11-osios minėjimo metu skambėjusių pasisakymų apie homoseksualius asmenis.

„Atsiprašau visų, mylinčių ir gerbiančių laisvę bei lygiateisiškumą. Suprantančių žmogaus teisių, kaip pamatinių vertybių, reikšmę demokratiškai valstybei. Dėl to, ką šiandien teko išgirsti iš Istorinės Seimo salės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Seimo pirmininkė.

„Mes esame tokie, kokie esame. Turime tokias ydas, kokias turime, ir to nepaslėpsi. O ir nereikia“, – rašė Seimo pirmininkė, vadovaujanti ir Liberalų sąjūdžiui.

„Vieno žmogaus žodžiai tėra vieno žmogaus žodžiai, jeigu jie neranda atgarsio kituose. Tik nuo mūsų ir nuo mūsų vaikų priklausys, kiek pagarbos tikrai laisvai, nesuvaržytai ir stereotipų nesmaugiamai ateičiai bus mūsų šalyje“, – teigė ji.

Taip pat iš salės per minėjimą išėjusi premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu teigė taip pasielgusi, nes negalinti klausyti kalbų, kurios jais nepriimtinos.

Apie Ukrainos kovą – iš ukrainietės lūpų

Iš Seimo tribūnos kalbėjo ir pabėgėlė iš Ukrainos Ana Gladkaja. Ji pasakojo, kad karas padalijo jos gyvenimą į „iki ir po“, atskleidė karo siaubus ir bandymą išgyventi ir išsaugoti savo penkių vaikų gyvybes.

„Šiandien kalbu rusų kalba, bet kažkodėl kaimyninė šalis, agresorius, nusprendė mane „išgelbėti“, mane „išlaisvinti“, tuo pačiu naikindamas mano šalį“, – iškilmingame minėjime Seime penktadienį kalbėjo iš Donecko kilusi A.Gladkaja.

Ukrainietė pabrėžė, kad jos gimtinėje šiuo metu ištisi miestai šluojami nuo žemės, o užgrobėjai neleidžia žmonėms evakuotis, apšaudo jų automobilius.

„Lietuva kaip niekas kitas žino, kaip sunku pasiekti ir apginti savo laisvę, todėl mes jaučiame jūsų paramą, jūsų solidarumą“, – kalbėjo moteris.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis

„Prieš aštuonerius metus į Donbasą atėjo karas, mūsų gyvenimas pasidalijo į „iki“ ir „po“. Daugelį mėnesių su vaikais praleidome rūsyje be šviesos, be vandens, be šilumos, neturėjome dujų. Mes ne gyvenome, mes bandėme išgyventi“, – pasakojo ukrainietė.

Ji sakė niekam nelinkinti patirti karo siaubo. Pasak moters, Lietuvoje ji su šeima „pagaliau kvėpuoja taikiu oru“.

„Taika šiandien – labai trapi. Virš visos Europos pakilo didžiulė grėsmė ir tik visi kartu susivieniję mes galime nugalėti šalį agresorę.

Mūsų laisvė tai jūsų laisvė. Šlovė Ukrainai, šlovė Lietuvai, šlovė didvyriams!“, – kalbėjo moteris.

Ji dėkojo Lietuvai už pagalbą ir sakė, kad ukrainiečiai jaučia mūsų šalies palaikymą.

Jos kalbą susirinkusieji pasveikino plojimais atsistoję.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis

Ginti laisvę

Valstybės nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininkas istorikas Zenonas Butkus kalbėdamas pabrėžė, kad Ukrainoje šiandien ginama Europos tautų laisvė, ukrainiečiai žūsta, kad Kovo 11-oji liktų nepajudinama.

„Štai ir šiandien narsūs ukrainiečiai jau 16-ą dieną be atvangos, žūtbūtinėje kovoje gina savo šalį, savo vaikus, savo valstybę nuo turbūt nuožmiausio istorijoje diktatoriaus – Putino ordų.

Šitaip ginama visų Europos tautų laisvė, garbė, taigi ir mūsų laisvė. Kraujais plūstantys ukrainiečiai šiandien žūva ir už tai, jog ir Kovo 11-oji liktų nepajudinama, nepajudinama amžiams“, – penktadienį Seime minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 32-ąsias metines sakė jis.

Istoriko teigimu, 1990 metų kovo 11 dieną priimtas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas bene labiausiai iš visų Lietuvos istorinių dokumentų turėjo ir tarptautinės reikšmės.

„Jis ne tik atkūrė mūsų valstybę, nutiesė kelius ją įtvirtinti ir išsaugoti, bet ir įkvėpė kitas Europos tautas galutinai prabusti, saugoti ir ginti savąjį valstybingumą“, – kalbėjo Z.Butkus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis

Anot jo, mokslas gali būti reikšmingas įrankis prieš karą, todėl labai prasminga atrodo Seimo įkurta Valstybės nepriklausomybės stipendija.
Šiemetinis premijos laureatas politologas Marijušas Antonovičius tvirtino, kad Kremlius karu siekia ne tik pavergti Ukrainą, bet ir grąžinti į Europą jėgos teisę, oligarchiją ir panieką žmogiškajam orumui.

„Tad kaip turime ginti lietuviškąją Kovo 11-osios tarptautinę tvarką ir ką mums patartų tarptautinių santykių disciplina? Karinis atgrasymas, 3 proc. BVP krašto apsaugai yra būtina, bet nepakankama sąlyga“, – tvirtino M.Antonovičius.

„Drauge būtina ne tik Vakarų, bet viso demokratinio pasaulio konsolidacija, kuri nebeleistų autoritarinėms valstybėms šantažuoti mūsų vidaus ir užsienio politiką, lobti iš mūsų ekonomikos, korumpuoti mūsų institucijas ir vogti mūsų išradimus“, – sakė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis

Skulptūra „Laisvės žinia“ – žurnalistui A.Seikaliui

Skulptūra „Laisvės žinia“ šiemet po mirties skirta žurnalistui, rašytojui, buvusiam politiniam kaliniui Antanui Seikaliui, pranešė komisijos pirmininkas signataras Saulius Pečeliūnas.

Apdovanojimas penktadienį per iškilmingą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimą Seime įteiktas A.Seikalio žmonai ir sūnui.

A.Seikalis įvertintas už nuopelnus saugant Lietuvos laisvę.

Pasak S.Pečeliūno, A.Seikalis būdamas 17-metis buvo suimtas ir nuteistas dešimt metų kalėti už antisovietinių nuotaikų skleidimą ir ryšininko pagalbą Lietuvos partizanams. Jis kalėjo Altajaus, Omsko, Kazachstano lageriuose.

Į Lietuvą A.Seikalis grįžo 1955 metais, baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete.

A.Seikalis dirbo Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktoriaus pavaduotoju, su žymiausiais Lietuvos aktoriais nusifilmavo dešimtyse Lietuvos kino studijos ir Lietuvos televizijos vaidybinių filmų ir serialų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis

Atgimimo metu jis vadovavo kultūros ir teatro susivienijimui „Sietynas“, rengė tuomet svarbių Lietuvai knygų leidybą, dalyvavo Tremtinių ir politinių kalinių grįžimo fondo veikloje ir ekspedicijose po tremčių bei lagerių vietas, organizavo paminklų statybą žuvusiems patriotams ir tremtinių grįžimą į tėvynę.

A.Seikalis yra apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Sausio 13-osios, Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos „Vilties žvaigždė“, A.Sacharovo žmogaus teisių gynimo medaliais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius