2004 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė vos apie 22 mlrd. eurų. Šiandien šalies ekonomika viršija 80 mlrd. eurų ribą – Lietuvos ekonomika išaugo daugiau nei tris kartus. BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią nuo maždaug 50 proc. Europos Sąjungos vidurkio pakilo iki daugiau nei 90 proc. Tai vienas sparčiausių ekonominio augimo tempų visoje Bendrijoje.
Per narystės Europos Sąjungoje laikotarpį Lietuva iš ES biudžeto gavo daugiau nei 30 milijardų eurų investicijų ir paramos. Tai milžiniška suma valstybei, kuri 2004 metais dar tik kūrė modernią infrastruktūrą ir vakarietišką ekonomiką. ES fondų dėka buvo rekonstruota tūkstančiai kilometrų kelių, modernizuoti geležinkeliai, mokyklos, darželiai, ligoninės, vandentvarkos sistemos, kultūros objektai. Vien regioninei politikai ir infrastruktūrai Lietuva gavo milijardines investicijas, kurios ženkliai pagerino gyvenimo kokybę ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose.
Narystė ES atvėrė Lietuvai didžiausią pasaulyje bendrąją rinką – daugiau nei 450 milijonų vartotojų. Lietuvos eksportas nuo įstojimo į ES išaugo daugiau nei penkis kartus. Šiandien daugiau nei 60 proc. lietuviškos produkcijos eksportuojama į Europos Sąjungos šalis. Lietuvos verslai tapo konkurencingi tarptautiniu mastu, o mūsų šalies ekonomika tapo daug atsparesnė krizėms.
Vienas svarbiausių ekonominių žingsnių buvo euro įvedimas 2015 metais. Euras Lietuvai reiškė ne tik naują valiutą, bet ir aukštesnį ekonominį saugumą bei pasitikėjimą valstybe. Prisijungusi prie euro zonos Lietuva sumažino skolinimosi kaštus, tapo patrauklesnė investuotojams ir apsisaugojo nuo valiutų svyravimo rizikų.
Skaičiuojama, kad dėl euro įvedimo Lietuvos valstybė, verslas ir gyventojai kasmet sutaupo šimtus milijonų eurų mažesnių palūkanų, valiutos keitimo ir finansinių operacijų sąnaudų forma. Tarptautiniai investuotojai eurą vertina kaip stabilumo ženklą, todėl po įstojimo į euro zoną tiesioginių užsienio investicijų srautai Lietuvoje ženkliai išaugo. Šiandien Lietuva yra viena stipriausių fintech ir aukštųjų technologijų centrų regione.
Euras taip pat padėjo žmonėms. Dingo valiutos keitimo išlaidos keliaujant, tapo paprasčiau lyginti kainas, lengviau skolintis būstui ar verslui. Lietuvos gyventojų indėliai ir santaupos tapo apsaugotos vienos stipriausių pasaulio valiutų sistemos. Finansinis stabilumas ypač svarbus geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu.
Europos Sąjunga reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos ekonominės ir socialinės pažangos. Nuo 2004 metų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugo daugiau nei keturis kartus, o minimali mėnesinė alga padidėjo nuo 145 eurų 2004 metais iki 1153 eurų 2026 metais. Taip pat augo pensijos, stiprėjo socialinės garantijos, gerėjo darbo standartai ir darbuotojų teisės.
Milžinišką naudą pajuto Lietuvos jaunimas. Per „Erasmus+“ programas dešimtys tūkstančių studentų galėjo studijuoti geriausiuose Europos universitetuose. Jauni žmonės įgijo tarptautinės patirties, kalbų žinių ir konkurencingumo darbo rinkoje. Tuo pačiu Lietuva tapo daug atviresnė modernioms idėjoms, inovacijoms ir vakarietiškai darbo kultūrai.
Svarbu pabrėžti ir energetinę nepriklausomybę. ES investicijos padėjo Lietuvai atsijungti nuo energetinės priklausomybės Rytuose, plėtoti atsinaujinančią energetiką, sinchronizuoti elektros tinklus su Europa. Tai ne tik ekonominis, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.
Per 22 metus Lietuva iš esmės pakeitė savo veidą. Iš valstybės, kuri dar vijosi Europą, tapome valstybe, kuri daugelyje sričių pati rodo pavyzdį regionui. Šiandien Lietuvos žmonės gali laisvai keliauti, dirbti, studijuoti ir kurti verslus visoje Europos Sąjungoje. Mūsų balsas girdimas priimant sprendimus Europoje, o mūsų ekonomika yra neatsiejama stiprios europinės rinkos dalis.
Svarbiausia – Lietuva Europos Sąjungoje neprarado savo tapatybės. Priešingai, tapome stipresni, saugesni ir labiau pasitikintys savimi. Narystė ES mums suteikė ne tik finansines galimybes, bet ir istorinį saugumo, stabilumo bei vakarietiškos ateities garantą.
Žinoma, Europos Sąjunga nėra stebuklinga lazdelė. Sėkmę sukūrė patys Lietuvos žmonės – savo darbu, verslumu ir gebėjimu išnaudoti atsivėrusias galimybes. Tačiau būtent ES suteikė platformą, kuri leido Lietuvai augti greičiau, drąsiau ir stabiliau.
Po 22 metų galime tvirtai pasakyti: sprendimas stoti į Europos Sąjungą buvo vienas sėkmingiausių Lietuvos istorijoje. Iš postsovietinės valstybės tapome modernia Europos valstybe, kurios balsas girdimas, o žmonės gali naudotis tokiomis galimybėmis, apie kurias 2004-aisiais daugelis galėjo tik svajoti. Europoje Lietuva ne ištirpo – Europoje Lietuva sustiprėjo.
