2008-08-08 10:27

Apie „žalią“ žiniasklaidą

Žilvinas Pekarskas
GAZAS redaktorius
Gyvename įdomiame informacijos pasaulyje. Jau beveik du dešimtmečius tautinę žiniasklaidą vadiname laisva ir nepriklausoma. Tačiau tai tik vadinamasis „piaras“, viešieji ryšiai.

Iš tikrųjų didžioji dauguma televizijos, radijo stočių, laikraščių, žurnalų yra Lietuvos verslo arba politinių grupių nuosavybė. Nesakau, kad tai blogai, nes nelabai iš ko turime rinktis: arba valstybiniai informacijos kanalai (bet jie nuolat jaučia politikierių spaudimą), arba verslo magnatų. O pastarieji turi plačių interesų: dalijasi žemę, naftą, įmones.  Taigi dėl šių priežasčių ir su politinėm partijom darbuojasi iš peties. Štai kodėl jei vienas dienraštis gerai rašo tik apie politikus su pypkutėmis, kiti būtinai „tarkuoja“ jauną ir ambicingą, bet nemokantį meluoti (todėl ir nevertinamą) politikos naujoką. Politinio gyvenimo tarpusezoniu nutyli ir apie pinigingo moterų numylėtinio išdaigas. Bet jo oponentus įnirtingai kala prie kryžiaus. Ką čia politika,– panašiai padalintos ir simpatijos-antipatijos krepšinio klubams. Nes viską lemia ne žmogiški dalykai, o pinigai.

Tas pats ir televizijose bei interneto portaluose. Svetainė A niekad neparašys blogai apie savo brolišką „nepriklausomą“ TV kanalą B, net jei šis patirs gėdingą fiasko „čečiotkų“ konkurse. Nes pinigai tie patys, koncernas tas pats. Ir serialus tuos pačius abudu rodo. Protingi žmonės viską supranta ir skiria pelus nuo grūdų. Lietuviškas kapitalizmas, ir taškas.

Štai kodėl su optimizmu kalbu apie užsienio kapitalą Lietuvos žiniasklaidoje. Žinoma, ne apie kokios bananų respublikos, o civilizuotus, jau seniai nebe urvinius. Šie užsieniečiai nuo Lietuvos magnatų skiriasi tuo, kad retai nori investuotą litą atgauti jau tais pačiais metais. Jie nenori nusižengti garbės kodeksui dėl reklamos pinigų. Civilizuoti auslenderiai dažniausiai supranta, kad žmonėms reikia ne tik algą mokėti, bet juos ir mokyti, ugdyti. Jų nejaudina partijos vado artumas... O svarbiausia, jiems visai nesvarbu atspindėti grupuočių interesus, kratosi perkamų straipsnių kaip velnias kryžiaus, ir tiek. Turiu omeny  15min akcininkus Norvegijoje.

Ir dar vienas dalykas, kurio nenupirksi už jokius pinigus. Tai kūrybiška atmosfera ir geras ūpas. Štai kodėl 15min, tikiuosi, taps svajonių darboviete ateinančiai žurnalistų kartai.  Čia puikiai subalansuotos pajėgos: žurnalistikos žvaigždės, jau pelniusios ne vieną apdovanojimą ar tarptautinį įvertinimą darbuojasi kartu su jaunais, ambicingais, kartais klystančiais, bet sparčiai tobulėjančiais žurnalistais ir redaktoriais. Kitas svarbus veiksnys – dienraščio „15min” komanda per trejus metus įgudusi pateikti aktualias ir koncentruotas trijų didmiesčių žinias – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Sujungę dienraščio ir portalo redakcijas mes sukūrėme pavyzdines reporterių pajėgas, operatyviai informuojančias apie įvykius nuo Valdovų rūmų iki vartų į Baltiją.

Mano galva, Lietuvoje gimė nauja žiniasklaida, kurią juokais vadiname „žalia“. Ir ne tik dėl logotipo spalvos. Ši spalva reiškia „nesugadinta gyvenimo“, neperkama ir neparduodama, ekologiška (neteršianti eterio). Tą ryškų ir gyvybingą portalo žalumą mums padėjo sukurti jaunatviška  komanda, dirbanti įmonėje „Interaktyvi reklama“, labiau žinoma „Idea“ pavadinimu.
 

P.S. Vidinių tyrimų duomenimis, pradėję dirbti 15min.lt, net 85 proc. respondentų tapo laimingesni. Žaliasis virusas jau plinta. Prisidėkite ir jūs, kurdami naujienas! Tapkite interaktyviais „žaliaisiais žmogeliukais”.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą