Spalio viduryje „Danske Bank“ analitikai sudarė 15 valstybių sąrašą, kurių padėtis dabartinėje ekonominėje situacijoje nėra saugi, o rinkos dalyviai jose turėtų būti atsargesni. Tarp šių šalių pateko ir Lietuva, Latvija bei Estija. Sudarant sąrašą, buvo vertinamas šalies einamosios sąskaitos deficito dydis, pastaraisiais metais sparčiai augę kreditų srautai, nekilnojamojo turto rinka bei priklausomybė nuo skolinto kapitalo įplaukų.
Taigi, panašumų, deja, yra. Tačiau skirtumai tarp Islandijos ir Baltijos valstybių taip pat akivaizdūs. Garsioji „geizerių ekonomika“ turėjo išskirtinio masto vietinį finansų sektorių: šalies bankų aktyvai daugiau nei 8 kartus viršijo visos šalies BVP. Lietuvos bankai, iš esmės priklausantys Šiaurės šalių bankams (o tai savo ruožtu yra dar vienas papildomas saugumo garantas), nėra tiek išsiplėtę. Mūsų privataus sektoriaus (įmonių ir namų ūkių) įsiskolinimas pernai sudarė tik apie 60 proc. BVP.
Žvelgiant į Lietuvos situaciją, galima teigti, kad tiesiogiai globali finansų krizė Lietuvos bankų beveik nepalietė. Lietuva, kaip jau ne kartą buvo minėta, yra finansų provincija. Mūsų šalyje vyrauja tradicinis bankininkystės modelis – po paskolos suteikimo su šiomis lėšomis jokių sandorių daugiau nevykdoma. Žinoma, net tik Amerikos, bet ir Europos bankai dėl pasaulio ekonomikos krizės jau patyrė ir dar patirs nuostolių. Tačiau labiausiai nukentėjo ne konservatyvūs Šiaurės šalių, o didieji pasaulio bankai – šveicarų UBS, vokiečių „Deutsche Bank“, anglų HSBC ir panašiai.
Pastarosiomis savaitėmis tapo akivaizdu, kad krizės banga atkeliavo ir į besivystančias rinkas. Tarpbankinės palūkanos stiebiasi į nematytas aukštumas, o finansų sektoriaus tarpusavio nepasitikėjimas išlieka didelis. Tai turbūt ir yra svarbiausias aspektas, kuriuo mūsų šalies ekonomiką paveiks globali finansų krizė. Šiaurės Europos šalių bankai lygiai taip pat skolinasi lėšas tarptautinėse rinkose ir kol dabartinė bankų tarpusavio nepasitikėjimo fazė nesibaigs, pinigų srautas gali būti nepalyginamai mažesnis nei buvo pastaraisiais metais.
Riziką mūsų šalyje didina ir makroekonominio stabilumo stoka. Visai neseniai Vyriausybė patvirtino biudžeto projektą ir akivaizdu, kad taupyti nesiruošiama. Gana akivaizdu ir tai, kad tą daryti šiuo metu ypač sunku. Paprastai šalies biudžeto deficitas ekonomikos nusileidimo laikotarpiu gali būti pateisinamas, nes ekonomikos pakilimo anksčiau ar vėliau bus sulaukta. Tačiau tokiu atveju reikia būti tikriems, kad deficitas gali būti finansuojamas. Šiuo metu tokio tikrumo nėra.
