Nežinia, ar čia pačios ministrės sprendimas, ar padiktuotas už uždarų durų prezidentūroje, tačiau tenka apgailestauti dėl vieno – tokio tipiško biurokratinio požiūrio. Nes ne tokių sprendimų šiandien reikia Lietuvai ir Lietuvos žmonėms. Pradėti pirmą darbo dieną nuo gąsdinimų – tikrai bloga pradžia.
Norėtųsi, kad naujoji finansų ministrė R.Budbergytė pradėtų nuo to, kad griežtai įvertins augančias valstybės išlaidas ir investicijas, kurios tapusios tik pinigų švaistymu, ir kurių išlaikymo kaštai gula ant Lietuvos žmonių pečių. Mokesčių pajamos auga, o kaip tą pajunta žmogus?
„Žengiame į geresnio gyvenimo lūkesčių laikotarpį. Atrodytų, jis kaip niekada palankus Lietuvai. Tačiau žmonės visai teisėtai politikų klausia, kodėl ekonominio augimo rezultatų nesimato jų gyvenimuose“, – sakinys iš metinio prezidentės pranešimo. Tikrai – kodėl ekonomikos augimas nepasiekė paprasto žmogaus?
Būtent nesudėtinga mokesčių sistema, trumpas mokesčių deklaravimo laikotarpis – pagrindiniai bruožai, pastebimi daugiausia mokesčių surenkančiose šalyse.
O erdvės pagrįstiems sprendimams tikrai yra daug. Pavyzdžiui, valstybės biurokratų ir politinių pareigybių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, nuo 2006 metų išaugo vos ne dvigubai. Šiemet visos viešojo sektoriaus išlaidos vienam gyventojui atsieina 4 355 eurus, lyginant su pernai jos pabrango 317 eurų
. Iš viso viešojo sektoriaus išlaidos šiemet sudarys 12 581 mln. eurų (be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, Finansų ministerijos duomenimis), tai yra net 783 mln. eurais daugiau nei pernai. Ar reikia vardinti dar daugiau? Piliečiams tenkanti mokestinė našta ir taip yra viena didžiausių Europoje. O juk būtent nesudėtinga mokesčių sistema, trumpas mokesčių deklaravimo laikotarpis – pagrindiniai bruožai, pastebimi daugiausia mokesčių surenkančiose šalyse.
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), skirtingai nei naujoji finansų ministrė, pareiškusi, kad bandys įvesti ir nekilnojamojo turto mokestį, pasisakė ir pasisako prieš planus apmokestinti pagrindinį gyventojo būstą, kuriame jis gyvena.
Vienas laisvai pasirinktas asmens būstas neturi būti apmokestintas – tai moralinė žmogaus teisė jaustis saugiam savo nuosavame būste, kuriam įsigyti tenka sukaupti daug lėšų ar imti būsto paskolą ir sumokėti mokesčius. Vertinti reikia ne tik ekonominiais kriterijais, turime žinoti ir kaip žmogus jaučiasi. Pasaulyje turi būti bent viena saugi vietą iš kurios žmogaus nevaro mokesčiai. Tai laimingos visuomenės pagrindas.
Šešėlyje – daugiau nei 25 proc. dėl per didelio dirbančiųjų žmonių apmokestinimo. Ir būtent pastarųjų metų praktika didinat MMA įrodė, kad tai mažina šešėlį. LLS programoje – per 2017 metais MMA turėtų pasiekti 450 eurų. Ir netgi padidėjęs iki tiek, jis vis tiek bus vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių. Estijoje jau dabar 430 eurų MMA ir toliau planuojamas nuosekliai didinti.
Argumentai? Atsigręžkime atgal – nė vieno ekonomisto prognozės, kad padidinus MMA sumažės darbo vietų skaičius ar didės šešėlis – neišsipildė. Atvirkščiai, nedarbas mažėja, darbo užmokesčio šešėlis pastaraisiais metais traukiasi, skandalų su vokeliais negirdėti.
Nenoriu sutikti su teiginiu, kad lietuviai yra tinginiai ir nenori dirbti – viskas priklauso nuo to, kokias sąlygas valdžia jiems dirbti ir užsidirbti sukurs. Pasikartosiu – net 25 proc. mokesčių esant šešėlyje, būtent didinimas MMA yra vienintelis būdas, kaip įmonėms konkuruoti ir didinti darbuotojams atlyginimus, taikyti geros vadybos praktiką, modernizuoti gamybą ir pan.
Siūlau ministrei pasielgti drąsiai ir pasinaudoti Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) siūlymu, jau išbandytu praktikoje: valstybė turi atsisakyti pirkti prekes ir paslaugas iš tiekėjų, kurie moka minimalų atlyginimą darbuotojams.
Būtina naudoti EK teigiamai įvertintą gerąją Vilniaus miesto savivaldybės praktiką vykdant viešuosius pirkimus įpareigoti konkursų dalyvius darbuotojams mokėti ne mažesnį atlyginimą nei Statistikos departamento apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis už praėjusį laikotarpį. Tai padėtų sąžiningoms įmonėms konkuruoti modernesne vadyba ir technologijomis, o ne mokant mažus, orumą žeminančius atlyginimus darbuotojams.
Siūlau ministrei pasielgti drąsiai ir pasinaudoti Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) siūlymu, jau išbandytu praktikoje: valstybė turi atsisakyti pirkti prekes ir paslaugas iš tiekėjų, kurie moka minimalų atlyginimą darbuotojams.
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) taip pat siūlo neapmokestinti ir reinvestuojamo pelno, kad verslas investuotų į pažangesnę įrangą, technologijas ir darbuotojų kvalifikaciją, būtent tai padėtų didinti darbo našumą.
Taip, pritariu ministrei – mes tikrai „niekur nedingsime“ – sprendimų reikia, tik einama ne modernios ekonomikos vadybos, o lengviausiu keliu – apmokestinti ir dar kartą viską apmokestinti. Ką tai primena? Buhalterinis mąstymas – tokių finansų ministrų jau turėjome ne vieną.
Kodėl nekalbama apie lanksčią, stabilią ir motyvuojančią siekti efektyvumo mokesčių sistemą, skatinančią ilgalaikį ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, investicijų pritraukimą? Taip pat reikia kelti klausimus, kodėl šiandien Lietuva nuo kitų šalių būtent pagal užsienio investicijas atsilieka nuo kitų šalių?
Nors ir atstovaujate socialdemokratams, priminsiu liberalų klasiką Adamą Smithą. „Tautų turtas“, išleistas 1776 m. (citata iš I kn., 8 sk.): „... dosnus atlyginimas už darbą ... skatina paprastų žmonių darbštumą. Darbo užmokestis yra paskatinimas už darbštumą, kuris, kaip bet kuri žmogiškoji savybė, sustiprėja proporcingai gaunamoms paskatoms…Todėl kur darbo užmokestis didelis, ten darbininkai visada bus daug aktyvesni, darbštesni ir nuovokesni nei ten, kur jis mažas...“
Deja, ministre, pradžia nuvilianti. Pabandykite iš naujo.
Artūras Zuokas yra Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) pirmininkas
