Visuomenėje šis vienadienis draudimas vertinamas nevienareikšmiškai. Kai kas sveikina šią iniciatyvą ir pabrėžia simbolinę šios dienos reikšmę. Kiti mano, jog sprendimas rugsėjo 1-ąją uždrausti prekybą alkoholiu yra neefektyvus ir paprasčiausiai absurdiškas. Yra ir tų, kurie mano, jog šią dieną, draudžiant prekybą svaigalais parduotuvėse, išimties tvarka alkoholiu turėtų būti leista prekiauti barams ir restoranams. Kitaip sakant, kiekvienas turi savo nuomonę ir argumentus.
Tie, kurie pritaria draudimui, dažniausiai teigia, jog visai gerai, kad nors vieną dieną metuose visi be išimties šalies gyventojai pažiūrės į gyvenimą blaiviai, o nepilnamečiai neturės pagundos „atšvęsti“ mokslo metų pradžios. Tie, kas šį draudimą vertina kaip mažų mažiausiai keistą, bando juokauti. Pavyzdžiui, internete jau pažymima, jog šiemet šis draudimas mažiau reikšmingas, nes rugsėjo 1-oji yra pirmadienis – ne balių diena.
Tik išlieka klausimas, ar su draudimu ši diena bus blaivesnė, nei ji būtų be draudimo? Skeptikai mano, jog tas, kas norės išgerti – ras, kaip tai padaryti, juolab kad gerti nedraudžiama – draudžiama prekiauti alkoholiu. Jau paminėtoje internetinėje erdvėje galima aptikti pamąstymų apie tai, jog šią dieną ištroškusių asmenų pogrindiniu aprūpinimu gali užsiimti taksistai. Kartu pabrėžiama, jog pasakiškų pelnų nelegalūs alkoholio prekiautojai vargu ar gali tikėtis, nes dauguma norinčių išgerti apsipirks iš anksto.
Nepasakysiu nieko naujo, tik pakartosiu mintį, jog kovoti su alkoholizmo, kaip ir su bet kuria kita problema, geriau padėtų ne draudimai, o prevencinės priemonės. Tarp tokių galėtų būti alkoholio vartojimo kultūros ugdymas, specialios programos, kurios aiškintų visuomenei piktnaudžiavimo alkoholiu žalą ir pan. Tačiau drausti visada yra paprasčiau.
